Naujienos

Šiandien, kai energijos kainos nuolat auga, o dėmesys aplinkai skiriamas vis didesnis, ieškome efektyvių ir tvarių būdų savo būstams šildyti. Vienas iš tokių sprendimų, sparčiai populiarėjantis Lietuvoje ir visame pasaulyje, yra šilumos siurblys.

Tačiau kaip šilumos siurblys veikia? Kuo skiriasi skirtingi šilumos siurblių tipai? Ir ar jie tikrai yra geresnis pasirinkimas už tradicinius šildymo būdus? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos ir kitus klausimus, giliai neriant į šilumos siurblių pasaulį.

Šilumos siurblio veikimo principai: fizikos dėsniai jūsų namuose

Pirmiausia, svarbu suprasti pagrindinį šilumos siurblio veikimo principą. Skirtingai nuo tradicinių šildymo sistemų, kurios šilumą generuoja degindamos kurą (dujas, malkas, granules) arba naudodamos elektros energiją, šilumos siurblys šilumą perkelia iš vienos vietos į kitą.

Tai veikia panašiai kaip šaldytuvas, tik atvirkščiai. Šaldytuvas šalina šilumą iš savo vidaus ir išleidžia ją į aplinką, o šilumos siurblys paima šilumą iš aplinkos (oro, žemės ar vandens) ir perduoda ją į jūsų namus.

Kadangi šilumos siurblys ne „kuria“ šilumos, o ją perneša, jo efektyvumas gali gerokai viršyti tradicinių šildymo įrenginių efektyvumą. Pavyzdžiui, modernus dujinis katilas pasiekia ~90% naudingumo, elektros tenas – 100%, tuo tarpu šilumos siurblio efektyvumas siekia 300–400%.

Tai reiškia, kad sunaudojęs 1 kWh elektros, šilumos siurblys į patalpas gali pernešti ~3–4 kWh šilumos (našumo koeficientas COP siekia 3–4). Šį procesą galima apversti – šilumos siurblys vasarą gali veikti kaip kondicionierius, iš patalpų šalindamas šilumą į lauką.

Šis procesas yra įmanomas remiantis termodinamikos dėsniais, o konkrečiai – naudojant specialią šaltnešio medžiagą, kuri cirkuliuoja uždaroje sistemoje ir keičia savo būseną (skystą į dujinę ir atvirkščiai) priklausomai nuo slėgio ir temperatūros.

Pagrindiniai šilumos siurblio komponentai

● Garintuvas: šilumokaityje skystas šaltnešis sugeria šilumą iš aplinkos (oro, žemės ar vandens) ir virsta žemos temperatūros garais.

● Kompresorius: garai patenka į kompresorių, kuriame yra suspaudžiami. Suspaudimo metu padidėja ne tik garų slėgis, bet ir jų temperatūra.

● Kondensatorius: aukšto slėgio ir aukštos temperatūros šaltnešio garai patenka į kondensatorių, kuriame atiduoda savo šilumą šildymo sistemai (pvz., radiatorių vandeniui, grindiniam šildymui ar karštam buitiniam vandeniui) ir vėl kondensuojasi į skystį.

● Išsiplėtimo vožtuvas: Aukšto slėgio skystas šaltnešis praeina pro išsiplėtimo vožtuvą, kuriame jo slėgis staigiai sumažėja. Dėl to sumažėja ir temperatūra ir skystas šaltnešis vėl yra paruoštas sugerti šilumą garintuve.

Šis ciklas nuolat kartojasi, užtikrindamas nuolatinį šilumos tiekimą į jūsų būstą. Svarbu pabrėžti, kad šilumos siurblys naudoja elektros energiją kompresoriui varyti ir kitiems pagalbiniams įrenginiams veikti, tačiau didžioji dalis šilumos (net iki 70-80%) yra paimama iš aplinkos.

Tai lemia aukštą šilumos siurblių efektyvumą, kuris dažnai apibūdinamas sezoniniu naudingumo koeficientu (SCOP) arba šildymo naudingumo koeficientu (COP).

Kuo šie koeficientai didesni, tuo efektyvesnis yra šilumos siurblys. Pavyzdžiui, SCOP 4 reiškia, kad sunaudojus 1 kWh elektros energijos, šilumos siurblys pagamina 4 kWh šilumos.

Šilumos siurblių efektyvumo rodikliai (COP, SCOP)

Vertinant šilumos siurblio efektyvumą, dažniausiai naudojami rodikliai COP ir SCOP:

COP (Coefficient of Performance)– tai momentinis naudingumo koeficientas. Jis parodo santykį tarp šiluminės energijos, kurią siurblys atiduoda, ir elektros energijos, kurią jis sunaudoja.

Pavyzdžiui, COP=3 reiškia, kad sunaudojus 1 kWh elektros gaunama 3 kWh šilumos. Kuo COP didesnis, tuo įrenginys efektyvesnis. COP nėra pastovus – jis priklauso nuo darbo sąlygų: lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo, įrangos apkrovos, šaltnešio savybių.

Gamintojai dažnai nurodo COP esant tam tikroms standartinėms sąlygoms (pvz., +7 °C lauke, +20 °C viduje, tiekiamas vanduo 35 °C). Realiai žiemą COP svyruos – šiltesnę dieną gali viršyti 4, šaltesnę nukristi iki 2 ar pan.

Svarbu: COP > 1 reiškia, kad įrenginys efektyvesnis už bet kokį kuro deginimą ar tiesioginį elektrinį šildymą (nes pastariesiems teorinis maksimumas = 1, arba 100%).

SCOP (Seasonal COP) – tai sezoninis (metinis) naudingumo koeficientas. Jis parodo vidutinį COP per visą šildymo sezoną.

Skaičiuojant SCOP, įvertinamas šildymo įrangos darbas prie įvairių lauko temperatūrų, taip pat netiesioginis krūvis (dalinis apkrovimas rudens/pavasario metu). SCOP geriau atspindi realią įrenginio ekonomiškumą. Pavyzdžiui, jei konkretaus regiono klimatas švelnus, SCOP bus artimas aukštesniam COP (nes daugiausia laiko siurblys veikia esant nedideliam šalčiui). Šaltame klimate SCOP mažesnis.

Europos Sąjungoje įdiegti standartizuoti SCOP skaičiavimai trijų klimato zonų (šaltos, vidutinės, šiltos) sąlygomis – ant įrenginių energijos efektyvumo etikečių dažnai nurodomas SCOP pagal šiuos standartus, pvz., SCOP=4.1 vidutinio klimato zonoje.

Trumpai tariant, COP – momentinis rodiklis (labiau teorinis esant idealioms sąlygoms), o SCOP – praktiškas rodiklis, rodantis ko tikėtis per žiemą.

Renkantis šilumos siurblį svarbu žiūrėti ne vien maksimalų COP, bet ir sezoninį efektyvumą bei efektyvumą prie žemų temperatūrų (kartais nurodoma COP prie -7 °C ar pan.).

Taip pat verta atkreipti dėmesį į naudingo veikimo koeficientą (η) arba efektyvumo klasę – ES etiketėse A+++ klasės šilumos siurbliai bus efektyviausi.

Be to daugelis šiuolaikinių siurblių turi inverterinius kompresorius, kurie reguliuoja galingumą pagal poreikį. Toks siurblys daug laiko dirba daline galia, kas pakelia vidutinį efektyvumą (vengiama dažno įsijungimo/išsijungimo ciklų).

Todėl du modeliai su panašiu COP nominaliomis sąlygomis gali skirtis SCOP – labiau moduliuojantis paprastai turės aukštesnį sezoninį efektyvumą.

Buitinių šilumos siurblių tipai: pasirinkimas pagal šilumos šaltinį

Buitiniai šilumos siurbliai klasifikuojami pagal šilumos šaltinį, iš kurio jie paima energiją:

● Oras-oras šilumos siurbliai: Tai yra vieni populiariausių ir ekonomiškai patraukliausių šilumos siurblių tipų. Jie paima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją į patalpų orą. Šie siurbliai dažnai naudojami ne tik šildymui, bet ir vėsinimui vasaros metu. Jų įrengimas yra gana paprastas ir nereikalauja didelių investicijų. Tačiau jų efektyvumas gali sumažėti esant labai žemai lauko oro temperatūrai.

● Oras-vanduo šilumos siurbliai: Šio tipo siurbliai taip pat paima šilumą iš lauko oro, tačiau perduoda ją į vandens šildymo sistemą. Šis šildomas vanduo gali būti naudojamas radiatoriams, grindiniam šildymui arba karštam buitiniam vandeniui ruošti. Oras-vanduo siurbliai yra universalesni nei oras-oras ir gali būti integruoti į esamas vandens šildymo sistemas. Jų efektyvumas taip pat priklauso nuo lauko oro temperatūros, tačiau modernūs modeliai gali efektyviai veikti ir esant žemesnėms temperatūroms.

● Žemė-vanduo (geoterminiai) šilumos siurbliai: Šie siurbliai naudoja žemės gelmėse sukauptą šilumą. Šiluma yra surenkama per specialius vamzdžius, įkastus į žemę horizontaliai arba vertikaliai (gręžiniai). Žemės temperatūra giliau yra gana stabili ištisus metus, todėl šio tipo šilumos siurbliai pasižymi aukštu ir stabiliu efektyvumu nepriklausomai nuo lauko oro sąlygų. Tačiau jų įrengimas yra sudėtingesnis ir reikalauja didesnių pradinių investicijų dėl žemės kasimo ar gręžimo darbų.

● Vanduo-vanduo šilumos siurbliai: Šie siurbliai naudoja gruntinį vandenį arba netoliese esantį vandens telkinį kaip šilumos šaltinį. Vanduo yra pumpuojamas į šilumos siurblį, atiduoda savo šilumą ir yra grąžinamas atgal į gruntą arba vandens telkinį (jei tai leidžiama). Šio tipo siurbliai taip pat pasižymi aukštu efektyvumu dėl stabilios vandens temperatūros. Tačiau jų įrengimas priklauso nuo galimybės pasiekti tinkamą vandens šaltinį ir gali būti reikalingi specialūs leidimai.

Šilumos siurblių palyginimas su kitais šildymo būdais

Norint įvertinti, ar šilumos siurblys yra tinkamas pasirinkimas jūsų namams, svarbu palyginti jį su kitomis populiariomis šildymo sistemomis:

Savybė	Šilumos siurblys	Dujinis katilas	Kieto kuro katilas	Elektrinis šildymas
Energijos šaltinis	Aplinkos šiluma, elektra	Gamtinės dujos	Malkos, anglis, granulės	Elektra
Efektyvumas	Aukštas (SCOP > 3)	Vidutinis (iki 95%)	Žemas - vidutinis (70-90%)	100% (tiesioginis virsmas)
Aplinkos poveikis	Mažas (naudojant AEI)	Vidutinis (CO2 emisijos)	Didelis (išmetimai)	Vidutinis (priklauso nuo elektros gamybos šaltinio)
Pradinės investicijos	Aukštos	Vidutinės	Žemos - vidutinės	Žemos
Eksploatavimo išlaidos	Žemos - vidutinės	Vidutinės - aukštos	Žemos - vidutinės	Aukštos
Priežiūra	Minimali	Vidutinė	Reikalinga reguliari priežiūra	Minimali
Komfortas	Aukštas (galima vėsinti)	Aukštas	Vidutinis (reikia papildyti kurą)	Aukštas

Apibendrinant:

● Šilumos siurbliai pasižymi aukštu efektyvumu ir mažomis eksploatavimo išlaidomis (ypač ilgalaikėje perspektyvoje), tačiau reikalauja didesnių pradinių investicijų. Jie taip pat yra ekologiškesnis pasirinkimas, ypač jei elektra gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, daugelis šilumos siurblių gali ne tik šildyti, bet ir vėsinti patalpas.

● Dujiniai katilai yra patogūs naudoti ir pasižymi aukštu komforto lygiu, tačiau jų eksploatavimo išlaidos priklauso nuo dujų kainų, o aplinkos poveikis yra didesnis nei šilumos siurblių.

● Kieto kuro katilai gali būti pigesni eksploatuoti, jei turimas pigus kuras, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kuro papildymo, pelenų valymo) ir daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai.

● Elektrinis šildymas yra paprastai įrengiamas ir naudojamas, tačiau dėl aukštų elektros energijos kainų gali būti labai brangus eksploatuoti.

Įsigykite tinkamiausią šilumos sprendimą jūsų namams www.celsis.lt

Šilumos siurblio pasirinkimo kriterijai

Renkantis šilumos siurblį savo namams, reikėtų atsižvelgti į keletą svarbių veiksnių:

● Būsto šiluminės savybės: Kuo geriau apšiltintas jūsų būstas, tuo efektyviau veiks šilumos siurblys ir tuo mažesnės bus jūsų šildymo išlaidos.

● Šildymo sistemos tipas: Ar planuojate naudoti radiatorius, grindinį šildymą, ar kombinuotą sistemą? Tai lems, kokio tipo šilumos siurblys jums tinkamiausias.

● Karšto vandens poreikis: Ar norite, kad šilumos siurblys ruoštų ir karštą buitinį vandenį?

● Biudžetas: Įvertinkite ne tik pradinius įrengimo kaštus, bet ir būsimas eksploatavimo išlaidas.

● Laisva erdvė: Geoterminiams šilumos siurbliams reikalinga didesnė teritorija žemės kolektoriams įrengti.

Šilumos siurblio eksploatacijos rekomendacijos

1. Termostatas: Optimali temperatūra 20-21°C (kiekvienas laipsnis aukščiau padidina sąnaudas 5%)

2. Priežiūra: Kasmetinis filtrų valymas, 3-5 metų intervalais freono lygio patikra

3. Derinimas su kitomis sistemomis: Geriausiai veikia su grindiniu šildymu arba mažo temperatūros radiatoriais

Ateities perspektyvos: 2025 m. Europos Sąjungos reikalavimai numato, kad visi nauji pastatai turės naudoti bent 65% atsinaujinančios energijos, o šilumos siurbliai – viena pagrindinių technologijų šiam tikslui pasiekti.

Montavimo sąlygos ir patarimai renkantis

Įrengimo reikalavimai priklauso nuo siurblio tipo, tačiau yra keletas bendrų dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

● Lauko bloko vieta (oras tipo siurbliams): rinkitės vietą, kur lauko modulis galės laisvai cirkuliuoti orą – aplink neturi būti užtvarų. Nemontuokite jo ankštai tarp sienų ar krūmų, taip pat vietose, kur susikaupia sniegas (kad neužverstų, neužkimštų ventiliatoriaus). Patariama montuoti ant tvirto pagrindo ar sienos kronšteinų – taip sumažinamos vibracijos ir triukšmas. Taip pat pagalvokite apie kondensato nutekėjimą nuo lauko bloko žiemą – numatykite nuvedimą, kad neapledėtų takai.

● Triukšmas: nors modernūs šilumos siurbliai veikia pakankamai tyliai, jie skleidžia tam tikrą garsą (išorinis blokas ~40–60 dB). Todėl neplanuokite lauko bloko po miegamojo langų ar arti kaimynų langų. Jei gyvenate name, kurio sklypas nedidelis, atsižvelkite į teisės aktus – kai kur nustatyti minimalūs atstumai. Vidiniai geoterminio siurblio komponentai turėtų būti pastatyti ant tvirto pagrindo, kad nevirpėtų namo konstrukcijos.

● Grunto kolektorius (geoterminiams): prieš renkantis žemė–vanduo siurblį, įsitikinkite, kad turite sąlygas kolektoriui įrengti. Jei sklypas mažas, greičiausiai liks tik vertikalus gręžinys. Horizontalų kolektorių planuokite neužstatytoje zonoje, toliau nuo medžių.

Kreipkitės į patyrusius rangovus – geoterminio įrengimo kokybė labai priklauso nuo teisingo kolektoriaus dydžio parinkimo.

● Elektros galia: šilumos siurblys – elektrinis įrenginys, tad svarbu, kad namo elektros įvadas atlaikytų jo darbą. Nedideliems siurbliams pakanka vienfazio tinklo (230 V), galingesniems (>10 kW šildymo galios) gali reikėti trifazio tinklo.

Taip pat rekomenduojama atskira saugiklių grandinė, apsaugos įtaisai (nuotėkio relė). Jeigu planuojate ir kitus didelius elektros prietaisus (pvz., elektromobilio įkrovimą), įvertinkite bendrą apkrovą.

● Šildymo galios parinkimas: labai svarbu teisingai parinkti šilumos siurblio galingumą. Per silpnas įrenginys šalčiausiomis dienomis neaprūpins šilumos (tuomet teks naudoti elektros teną ar papildomą šildytuvą, kas brangu).

Per galingas – dažnai įsijungs/išsijungs trumpais intervalais arba dirbs neefektyviai daliniu režimu (jei inverteris nepakankamai moduliuoja galią).

Paprastai projektuotojai apskaičiuoja pastato šilumos nuostolius prie tam tikros projektinės temperatūros (pvz., -20 °C) ir parenka siurblį, galintį tą galią patiekti. Dažnai pasirenkama šiek tiek mažesnė galia nei maksimali apkrova ir paliekamas elektrinis tenas pikiniams momentams – taip įrenginys labiau apkrautas ir veikia efektyviau didžiąją laiko dalį.

● Sistema ir valdymas: jei jungiate šilumos siurblį į esamą sistemą, pasitikrinkite, ar suderinami valdikliai, termostatai.

Šiuolaikiniai siurbliai turi išmanųjį valdymą – prisitaiko prie lauko temperatūros (vadinamoji šildymo kreivė), kai kurie turi nuotolinę valdymo programėlę. Tai leidžia optimizuoti darbą – pvz., naktį leisti temperatūrai patalpose truputį nukristi, dieną pakelti; arba, jei turite dviejų laiko zonų elektros tarifą, daugiau šilumos sukaupti pigesniu tarifu (pvz., šildant grindis ar boilerį naktį).

● Karšto vandens ruošimas: oras–vanduo ir žemė–vanduo siurbliai dažnai komplektuojami su integruotu boileriu arba jungiasi prie išorinio vandens šildytuvo. Apsispręskite dėl tūrio – šilumos siurblys gali pašildyti vandenį iki ~50–55 °C efektyviai, periodiškai gali pakelti iki 60 °C. Pasirinkite pakankamą talpą pagal šeimos dydį. Taip pat kai kurie modeliai gali vasarą veikti tik vandens šildymo režimu, tai taupiau nei viso namo šildymo kontūro palaikymas.



Papildomos funkcijos: atkreipkite dėmesį į triukšmo lygį (dB), ypač jei montuosite arti miegamųjų. Taip pat įvertinkite, ar reikalingas integruotas elektrinis tenas (dažnai būna 3–9 kW) – jis gali padėti per didelius šalčius arba tarnauti kaip rezervo šildytuvas sugedus pagrindiniam šilumos siurbliui.

Pasidomėkite dvitinkliu elektros tarifu – kai kurios elektros tiekimo įmonės siūlo pigesnę elektrą šilumos siurbliams (reikia atskiro skaitiklio ir valdymo, kad siurblys ribotai veiktų dienos metu). Tokie sprendimai gali dar labiau sumažinti eksploatacijos kaštus.

Rinkdamiesi įrangą, lyginkite ne tik kainą, bet ir techninius parametrus: efektyvumą (COP/SCOP), galimybes prie žemų temp., triukšmo lygį, garantijos trukmę, gamintojo patikimumą.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar šilumos siurblys gali būti vienintelis šildymo šaltinis?

Taip, teisingai parinktas ir sumontuotas šilumos siurblys gali būti vienintelis šildymo šaltinis. Geoterminis šilumos siurblys gali užtikrinti šildymą bet kokiomis oro sąlygomis. Oras-vanduo siurbliai taip pat gali būti pagrindiniu šildymo šaltiniu, tačiau šaltesnio klimato zonose jie dažnai turi integruotus elektrinius šildytuvus, kurie įsijungia esant labai žemai temperatūrai.

2. Kiek elektros energijos sunaudoja šilumos siurblys?

Šilumos siurblio sunaudojamos elektros energijos kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: pastato dydžio ir šiluminės varžos, lauko temperatūros, šildymo sistemos tipo ir paties siurblio efektyvumo. Vidutinis 100 m² apšiltinto namo šildymas šilumos siurbliu Lietuvos sąlygomis per metus sunaudoja apie 3000-5000 kWh elektros energijos.

3. Ar šilumos siurblys tinka renovuojamam namui?

Taip, šilumos siurbliai puikiai tinka renovuojamiems pastatams. Jei keičiama šildymo sistema, verta apsvarstyti žematemperatūrines sistemas (grindinį šildymą, plokščius radiatorius), kurios geriau dera su šilumos siurbliais. Oras-vanduo siurbliai yra populiariausias pasirinkimas renovacijose dėl santykinai paprasto montavimo.

4. Kiek kainuoja šilumos siurblio montavimas su įranga?

Apytikslės sistemos įrengimo kainos su įranga Lietuvoje:

● Oras-oras: 1000-2500 EUR už vieną bloką

● Oras-vanduo: 8000-15000 EUR pilnai sistemai

● Gruntas-vanduo: 14000-25000 EUR pilnai sistemai

5. Ar šilumos siurblys gali būti per didelis?

Taip, per didelis šilumos siurblys gali dirbti neefektyviai – jis dažnai įsijungia ir išsijungia, o tai mažina įrangos tarnavimo laiką ir efektyvumą. Svarbu tiksliai apskaičiuoti pastato šilumos poreikį ir parinkti tinkamos galios siurblį.

Šilumos siurblys yra moderni, efektyvi bei ekologiška šildymo sistema, galinti ženkliai sumažinti jūsų šildymo išlaidas ir prisidėti prie švaresnės aplinkos. Nors pradinės investicijos gali būti didesnės nei renkantis tradicinius šildymo būdus, ilgalaikėje perspektyvoje šilumos siurblys dažnai yra ekonomiškai naudingesnis.

Prieš priimant sprendimą, svarbu atidžiai įvertinti savo poreikius, būsto savybes ir galimybes, bei pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais, kurie padės jums pasirinkti tinkamiausią šilumos siurblio tipą ir galingumą.

Nepaisant sparčiai augančio saulės energijos populiarumo, daugelis žmonių vis dar vadovaujasi mitais, kurie stabdo sprendimą išbandyti šią technologiją. Saulės energija yra per brangi, ji veiksminga tik šiltuose ir saulėtuose kraštuose, elektra nėra gaminama debesuotomis dienomis ar modulių gamyba sukelia daugiau taršos, nei kompensuoja vėliau iš saulės pagaminta elektros energija. Šie mitai ne tik klaidina, bet ir trukdo prisidėti prie aplinkos tausojimo ir mažesnių energijos sąnaudų.

Darnios energijos specialistas ir „Celsis“ vadybininkas Tadas Liepinis pateikia dažniausiai pasitaikančius mitus apie saulės energiją ir juos paneigia.

Mitas nr. 1. Elektra negaminama šaltuoju metų laiku

Šiuolaikiniai saulės moduliai gali gaminti elektros energiją net ir debesuotomis dienomis, nes sugeba išsklaidytą saulės šviesą, nors ir mažesniu efektyvumu, paversti elektros energija. O saulėtą, bet vėsią dieną veikia netgi geriau, nei saulėtą, karštą vasaros dieną.

„Vis dar nemažai žmonių mano, kad saulės moduliai veiksmingi tik šiltuose ir saulėtuose kraštuose. Žemesnė aplinkos temperatūra leidžia puslaidininkiams veikti geriau, nes jų elektrinis pasipriešinimas mažėja, ir modulis gali sugerti daugiau saulės energijos bei efektyviau ją paversti elektra“, – minėjo vyras.

Pašnekovas užsiminė, kad debesuotumas, o ne šiluma turi daugiau įtakos saulės elektrinių našumui.

„Jeigu debesys yra lengvi arba pralaidūs, tai gali šiek tiek išsklaidyti saulės spindulių pluoštą, tačiau šiuolaikiniai moduliai nors mažesniu efektyvumu, bet gali generuoti energiją. Tačiau jei debesų sluoksnis yra storas, saulės šviesos pasiekimas gali būti labai ribotas, o tai žymiau paveiks energijos gamybą. Tad apibendrinant ne šaltas oras, o didesnis debesuotumas ir trumpesnės dienos mažina elektros gamybą šaltuoju metų laiku“, – kalbėjo T. Liepinis.

Saulės panelės, gamindamos elektrą naudoja saulės šviesą, o ne šilumą. Jos gali gaminti energiją debesuotomis dienomis, nors ir šiek tiek mažiau efektyviai.

Mitas nr. 2. Saulės moduliai reikalauja per daug priežiūros

Saulės modulių priežiūra yra palyginti nedidelė ir nereikalauja daug pastangų.

„Saulės energijos sistemų priežiūra yra paprasta. Jose nėra judančių, mechaninių dalių, reikalaujančių tepimo ar pakeitimo. Retkarčiais galite lengva nudruskinto, gėlinto vandens srove nuplauti dulkes nuo modulių. Patariu nenaudoti šluosčių, tiesiogiai nevalyti modulių. Taip pat galite kartą per sezoną patikrinti elektrinės dalies jungtis ir montavimo konstrukcijos varžtus bei veržles. Profilaktiškai patikrinkite galios keitiklio veikimą ir atlikite matavimus. Bet tai nėra būtina ar privaloma“, – minėjo specialistas.

Pasak vyro, saulės panelės sukurtos taip, kad atlaikytų lietų, sniegą ar krušą. Daugumai aukštos kokybės modulių suteikiama 25 metų garantija, o jos energiją gamina įprastai dar ilgiau.

Mitas nr. 3. Saulės panelės sugadins stogą

Saulės moduliai montuojami naudojant laikiklius, kurie tolygiai paskirsto elektrinės svorį, visai stogo konstrukcijai, kad apkrova nebūtų vienoje vietoje ir neturėtų įtakos konstrukcijų deformacijoms. Pasak vyro, jie netgi gali apsaugoti stogą nuo ekstremalių oro sąlygų.

„Šiuolaikinės montavimo sistemos sukurtos taip, kad tolygiai paskirstytų svorį ir neapkrautų stogo konstrukcijos viename taške. Jos gaminamos taip, kad būtų išvengiama bet kokio vandens prasiskverbimo pro stogo dangą. Tad jei kas ir gali sugadinti namo stogą, tai nebent nekvalifikuoti meistrai, o ne saulės elektrinė. Tinkamai sertifikuotų specialistų sumontuoti saulės moduliai gali apsaugoti jūsų stogą nuo atšiaurių oro sąlygų ir UV spindulių, sumažinti šilumos skvarbą didelių karščių metu“, – dėstė T. Liepinis.

Prieš planuojant saulės elektrinę, būtina įvertinti, ar jūsų stogas turi pakankamai vietos saulės elektrinei. Planuojant modulių išdėstymą reikia atsižvelgti į konstrukcijos montavimo taisykles ir reikalavimus.

„Įprastai 1 kW reikia apie 4–5 kvadratinių metrų stogo ploto ant šlaitinio stogo ir apie 10 kvadratinių metrų ant plokščio stogo. Idealu, jei stogas orientuotas į pietus – taip maksimaliai panaudosite saulės energiją. Stogo nuolydis turėtų būti apie 25–35 laipsnius“, – aiškino vyras.

Mitas nr. 4. Moduliai tarnauja tik kelerius metus

Vienas iš dažniausių mitų apie saulės energiją yra tai, kad saulės panelės tarnauja tik keletą metų. Tačiau tai, anot specialisto, yra netiesa.

„Gamintojai saulės moduliams suteikia ilgalaikes, iki 25 metų trunkančias, garantijas. Net ir pasibaigus šiai garantijai, kolektoriai toliau gamina elektros energiją, nors jų efektyvumas per metus natūraliai sumažėja maždaug 0,5 – 1 procentu. Tai reiškia, kad net po 30 metų moduliai vis dar gali veikti 75 – 85 procentų efektyvumu lyginant su pradiniu našumu. Jei norite daugiau sužinoti apie saulės elektrinę savo namams kviečiu užpildyti saulės elektrinės skaičiuoklę ir gauti tiksliausią informaciją“, – pasakojo „Celsis“ atstovas.

Mitas nr. 5. Pažaboti saulės energiją yra brangu

Nors pradinė saulės elektrinės kaina gali atrodyti didelė investicija, jie leidžia sutaupyti ilgesnėje perspektyvoje. Taip pat galite pasinaudoti dotacijomis įrengimui, gauti išmokas už perteklinę energiją.

„Vidutinė 10 kW galios elektrinė su įrengimu kainuoja apie 5 000 eurų, aišku priklausomai nuo modulių, stogo tipo ir kitų komponentų. Šiuo metu galima pasinaudoti valstybės parama (255 € / kW). Tad galima teigti, kad didžiąją dalį įrangos kaštų jums finansuoja valstybė. Be abejo, įvertinkite, kad valstybės paramos gali tekti palaukti po finansavimo prašymo pateikimo. Jei pasinaudojate valstybės parama, elektrinė vidutiniškai atsiperka per 2-3 metus, priklausomai nuo pagaminamo energijos kiekio, jos sunaudojimo ir elektros kainos.“, – dalijosi pašnekovas.

Elektrinės atsiperkamumas priklauso ir nuo pasirinktos įrangos, jos efektyvumo, bendros elektrinės galios.

Mitas nr. 6. Saulės energija nėra efektyvi

Nors saulės moduliai ne visus saulės spindulius paverčia elektra, šiuolaikinė įranga pasižymi dideliu efektyvumu.

„Šiuolaikinių komercinių saulės elektrinių efektyvumas paprastai siekia 15–22 procentus, o aukščiausios klasės moduliai pasiekia net 23–25 procentų efektyvumą. Laboratorijose jau i6gaunamas didesnis nei 40 procentų efektyvumas. Tad manau technologija kasmet tik tobulės ir moduliai galės vis efektyviau saulės spindulius paversti elektros energija“, – kalbėjo specialistas.

Mitas nr. 7. Sukelia daugiau taršos, nei kompensuoja

Nors saulės modulių gamybai reikia energijos ir kitų išteklių, tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo vietos ir tipo, saulės elektrinė kompensuoja jų gamybos metu išmetamus teršalus per 2–4 metus.

„Šiuolaikinės plokštės paprastai tarnauja 25–30 metų, o tai reiškia, kad, atsižvelgus į gamybos poveikį, jos 20 ir daugiau metų gamina švarią energiją. Nors saulės panelių gamybai reikia energijos ir žaliavų, jų poveikis aplinkai yra kur kas mažesnis nei iškastinio kuro. Per visą eksploatavimo laikotarpį saulės moduliai pagamina gerokai daugiau švarios energijos, nei jos reikia jiems pagaminti“, – sakė pašnekovas.

Vyras taip pat mini, kad vykdomos senų plokščių perdirbimo programos, todėl jų poveikis aplinkai dar labiau mažėja.

„Saulės energija mažina anglies dioksido išmetimą bei gali gerokai sumažinti elektros energijos sąnaudas. Daugelis paplitusių mitų apie saulės energiją kyla dėl pasenusios informacijos arba klaidingų įsitikinimų. Tobulėjant technologijoms ir mažėjant sąnaudoms, saulės energija yra perspektyvi ir manau bus vis svarbesnė mūsų energetikos dalis, didinanti ir mūsų energetinę nepriklausomybę, – pasakojo T. Liepinis.

Vonios kambario įrengimas tampa vis labiau technologijomis grįstu procesu. Tai ne tik dizaino pasirinkimas, bet ir tinkamas išplanavimas. Dirbtinio intelekto įrankiai jau leidžia ne tik greitai modeliuoti idėjas, bet ir optimaliai suplanuoti erdvę, apšvietimą bei parinkti spalvų gamą.

Nuo interjero vizualizacijų ir spalvų derinimo iki pažangių apšvietimo skaičiavimų – dirbtinio intelekto įrankiai leidžia suplanuoti vonios kambarį taip, kad jis būtų ne tik stilingas, bet ir funkcionalus. Kaip šios inovacijos pakeis vonios kambario įrengimo procesą, kokius dirbtinio intelekto įrankius naudoti, pasakoja tvarių vonios kambario sprendimų specialistė ir „ Celsis“ atstovė Vaida Giniūnienė.

Spalvų derinimas

Tinkamai parinktos vonios spalvos sukurs norimą atmosferą, taip pat esant poreikiui vizualiai padidins vonios erdvę. „Adobe Color AI“ analizuoja natūralų ir dirbtinį apšvietimą, vonios kambario dydį bei vertina naujausias interjero tendencijas, siūlo derančias spalvų kombinacijas.

„Spalvų suderinamumas dažnai kelia nemažai iššūkių įsirenginėjant namus. Su šiuo įrankiu galima sukurti spalvų paletę pagal norimą atmosferą – raminančią, aktyvią, neutralią ar kitą. Jis taip pat siūlo spalvas, kurios geriausiai dera su vonios kambaryje naudojamomis medžiagomis, pavyzdžiui, marmuru, medžiu ar keramika. Tai padės išvengti chaotiškų spalvų derinių ir užtikrins interjero visumą“, – pažymi V. Giniūnienė.

Minėtas įrankis yra nemokamas, jis leidžia spalvas pateikti skirtingomis paletėmis ir modeliais (RGB, HSB, LAB).

„Ko būtų galima paklausti dirbtinio intelekto apie spalvų derinimą? Viename iš naudojamų dirbtinio intelekto pokalbių modulių, ar tai būtų ChatGPT ar Gemini, užduokite „kokios spalvos tiktų mažam vonios kambariui su prastu apšvietimu?“ klausimą. Greičiausiai gausite atsakymą, kad geriausiai tinka šviesios, neutralios ir atspindinčios spalvos, kurios vizualiai didina erdvę. Taip pat gausite patarimų apie skirtingų spalvų tipus, jų įtaką, kaip jas derinti tarpusavyje. Tai gali būti puikus startas", – dalijosi moteris.

Erdvės planavimas

Mažose erdvėse itin svarbu tinkamai išdėstyti baldus ir santechniką, kad būtų ir funkcionalu ir patogu.

„Vienas pažangiausių įrankių – „Planner 5D“. Jis leidžia kurti vonios kambario 3D modelius, išbandyti skirtingus baldų išdėstymo variantus ir optimizuoti erdvę. Iš pradžių programoje galite nupiešti norimą vonios kambario dvimatį planą, keisti baldų išdėstymą. Vėliau jį transformuoti į 3D projekcijas ir matyti, kaip turėtų atrodyti jūsų vonios kambarys. Programoje galima perkelti realaus dydžio vonios įrangą į skaitmeninę erdvę ir įvertinti, kaip ji dera su kitais elementais“, – sako specialistė.

Tai ypač naudinga mažesnių vonios kambarių planavimui, kur svarbus kiekvienas centimetras. Jos pagalba galima išbandyti skirtingas išdėstymo koncepcijas ir iš karto matyti, kuri yra tinkamiausia ir funkcionaliausia.

„Ši programa turi pradinę nemokamą versiją. Joje galite planuoti ne tik vonios kambarį, bet ir likusias namų erdves“, – kalbėjo V. Giniūnienė.

Interjero vizualizacija

Planuojant vonios kambarį dažnai kyla klausimas, kaip jis atrodys po remonto, ar pasirinktos medžiagos ir spalvos derės tarpusavyje.

„Interior AI“ įrankis leidžia iš nuotraukų ar eskizų sukurti itin tikroviškus interjero vaizdus. Tai naudinga planuojant vonios kambario interjerą, nes leidžia eksperimentuoti su skirtingomis spalvomis, medžiagomis ir baldų išdėstymu.

„Naudodami „Interior AI“ galite išbandyti skirtingus vonios kambario stilius – nuo modernių minimalistinių iki klasikinių variantų. Tai padeda lengviau suprasti, kurie elementai dera geriausiai, išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Be to, programa gali imituoti realų apšvietimą, todėl galima pamatyti, kaip interjeras atrodys skirtingu paros metu“, – aiškina moteris.

Minėta programa yra mokama – nuo paprasčiausio plano už 39 eurus, iki verslui pritaikyto sprendimo, kainuojančio 299 eurus per mėnesį.

Apšvietimo optimizavimas

Apšvietimas vonios kambaryje yra labai svarbus, tačiau vis dar dažnai pasirenkamas netinkamai. „DIALux evo“ įrankis leidžia suplanuoti tinkamiausią apšvietimą vonios kambariui.

„Vonios kambaryje apšvietimas turi būti ne tik gražus, bet ir praktiškas. Minėta programa leidžia simuliuoti įvairius scenarijus – nuo ryškios šviesos makiažui iki švelnaus vakarinio apšvietimo. Be to, programa apskaičiuoja, kokie šviestuvai ir jų išdėstymas padės išvengti šešėlių ar per ryškaus akinimo“, – teigia „Celsis“ atstovė.

Naudojant šią programą galima tiksliai apskaičiuoti šviesos pasiskirstymą erdvėje, pasirinkti tinkamus šviestuvus. Ši programa siūlo nemokamą pirminę versiją pradedantiesiems.
„Jei norite sužinoti daugiau apie tinkamą apšvietimą vonios kambaryje galite tiesiog užklausti to dirbtinio intelekto pokalbių modelio. Tai gali būti užklausos „kokie apšvietimo tipai tinka vonios kambariui be langų?“ ar „kaip sukurti SPA atmosferą vonios kambaryje?". Dirbtinio intelekto įrankius galite puikiai išnaudoti informacijos ieškojimui ar idėjų generavimui", – minėjo specialistė.

Kaip išnaudoti ChatGPT?

Bene populiariausias ir žinomiausias dirbtinio intelekto įrankis ChatGPT, pasak moters, gali padėti įsirengiant vonios kambarį nuo idėjos iki įgyvendinimo.

„Prašykite rekomendacijų dėl spalvų, medžiagų ar stiliaus pagal savo erdvę ir biudžetą. Teiraukitės kokios spalvos ir jų deriniai šiais metais yra madingi. Taip pat dirbtinis intelektas gali padėti susidėlioti biudžetą, siūlyti alternatyvas. Paprašykite rekomendacijų dėl įrangos, pavyzdžiui, taupių maišytuvų ar tinkamų vonių. Užklauskite kuo skiriasi akrilo vonia nuo akmens masės vonios ir pridėkite jūsų reikalavimus bei norus. Dirbtinis intelektas gana tiksliai pateikia apibendrinimus“, – kalbėjo V. Giniūnienė.

Moteris pataria aklai nepasitikėti visais dirbtinio intelekto programos atsakymais, juos patikslinti kituose šaltiniuose bei pasitarti ir su specialistais.

„Vonios kambario įrengimas su dirbtinio intelekto įrankiais tampa ne tik paprastesnis, bet ir efektyvesnis. Nesvarbu, ar planuojate naują vonios kambarį, ar atnaujinate senąjį – šiuolaikinės technologijos leidžia pasiekti profesionalų rezultatą be didelių laiko ir finansinių sąnaudų ir būti patiems labiau įsitraukus į procesą", – kalbėjo pašnekovė.

Vonios kambarys – viena pavojingiausių namų erdvių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Tyrimai rodo, kad net 21 proc. visų pagyvenusių žmonių patiriamų kritimų, pasibaigiančių kaulų lūžiais ar kitais rimtais sužalojimais, įvyksta būtent vonioje. Slydimas ant šlapių grindų, netikėtas pusiausvyros praradimas ar užkliuvimas gali sukelti rimtus sužeidimus.

Tendencijos rodo, kad senstančios visuomenės problema tik aštrės – todėl būtina laiku imtis prevencinių priemonių.

„Pagrindinės kritimų vonios kambaryje priežastys – slidžios grindys ir netinkamas erdvės išplanavimas. Tokių nelaimių galima išvengti, jei daugiau dėmesio kreiptume į saugumo reikalavimus. Neergonomiška aplinka yra viena didžiausių grėsmių vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems ribotą mobilumą. O kartais pakanka nedidelių detalių“ – pasakoja tvarių vonios kambario sprendimų specialistė ir „Celsis“ atstovė Vaida Giniūnienė.

Anot, Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkų tyrimo, vyresnio amžiaus žmonių nukritimus vonios kambaryje dažniausiai sukelia slydimas ant slidžių grindų (23 procentai), užkliuvimas už kliūčių (24 procentai) arba pusiausvyros praradimas (20 procentų).

Saugios grindys

Siekiant sumažinti slydimo riziką, itin svarbios yra neslystančios grindys.

„Rinkdamiesi grindų dangas, pirmenybę teikite neslidžioms matinėms plytelėms su minimaliu reljefu ar vinilinėms dangoms, kurios nesugeria drėgmės. Jei grindys jau yra sudėtos, neslystančiam paviršiui pasiekti galite naudoti specialius slydimą mažinančius purškiklius“ – rekomenduoja Vaida Giniūnienė.

Be to, vonioje moteris pataria pasirūpinti neslystančiais kilimėliais ar juostomis, kurie užtikrina stabilumą.

Ranktūriai ir laikikliai – papildoma atrama

Stabilumas ir tinkamos atramos yra ypač svarbūs, kai vonios kambariu naudojasi senjorai.

„Rekomenduojame įrengti ranktūrius šalia tualeto, vonios ar dušo zonos. Jie turėtų būti montuojami 85–100 cm aukštyje nuo grindų, atsižvelgiant į individualius poreikius. L-formos ar kampiniai ranktūriai patogesni už tiesius, leidžia tvirčiau įsikibti. Vonios kambariui patarčiau rinktis neslidžius laikiklius, kuriuos būtų saugu suimti šlapiomis rankomis“, – pataria specialistė.

Paaukštinti unitazai senjorams sumažina kelių ir sąnarių apkrovą, palengvina atsisėdimą ir atsistojimą.

„Dėl mažesnio kūno svorio perkėlimo ir lenkimosi kampo, sumažėja ir kritimo rizika. Be to, stabilus unitazo paaukštinimas padeda išlaikyti pusiausvyrą, mažina judesių poreikį ir leidžia saugiau jaustis vonios kambaryje. Tai ypač svarbu turintiems ribotą mobilumą, kenčiantiems sąnarių skausmus ar raumenų silpnumą", – dalijosi moteris.

Dušo pritaikymas

Dar vienas naudingas sprendimas senjorams – dušai be slenksčių, kurie leidžia lengvai įeiti ir išeiti.

„Kasmet vis labiau populiarėja dušo sienelės. Manau taip yra dėl paprasto montavimo bei lengvesnio, be barjero, patekimo į vonios zoną. Sėdimos dušo kėdės su neslystančiomis kojelėmis ir reguliuojamu aukščiu yra puikus sprendimas sunkiau judantiems žmonėms. Jos taip pat gali būti ir montuojamos prie sienos, kad neužimtų daug vietos. Neslystantys kilimėliai dušo zonoje taip pat leidžia jaustis stabiliau“ – priduria ekspertė.

Moteris taip pat pataria naudoti reguliuojamo aukščio dušo stovą, kuris leidžia praustis tiek sėdint, tiek stovint.

„Termostatinis maišytuvas su apsauga nuo per karšto vandens padeda išvengti netikėtų nudegimų", – kalbėjo V. Giniūnienė

Pasak specialistės, patogiai laikomi, dažnai vonioje naudojami daiktai – muilas ar šampūnas – turi būti pasiekiami be pasilenkimo. Tai padeda išvengti galimų kritimų.

Tinkamas apšvietimas

Ryškus ir tolygus apšvietimas visose vonios zonose yra būtinas ir dėl saugumo. Naktį visuomet pravers papildomas apšvietimas su judesio davikliais.

„Dušo zonoje rekomenduojamas apšvietimo stiprumas yra 300–500 liuksų (lx). Taip bus aiškiai matomi visi paviršiai. Patariama, kad šviesos spalvos temperatūra būtų 3000–4000 Kelvinų (K). Taip šviesa nebus per šalta ar per šilta ir užtikrins tinkamą matomumą. Senjorams gali būti naudingas reguliuojamas šviesos intensyvumas, kai šviesa palaipsniui stiprėja, kad nebūtų staigaus akinimo", – patarė „Celsis“ atstovė.

Dažnai vonios kambaryje naktį besilankantiems senjorams moteris pataria įrengti pritemdytą naktinę šviesą palei grindis, kad nesutrukdytumėte nakties miego.

Laiko ir švietimo svarba

Dažniausiai kritimai įvyksta ryte (36 proc.) ir vakare (35 proc.), kai žmonės ruošiasi dienai ar eina ilsėtis. Tai pabrėžia švietimo svarbą – kaip sumažinti pavojų būtent šiais momentais.

„Prevencija prasideda nuo žinių. Po ilgesnio sėdėjimo ar gulėjimo neskubėkite keltis, kad išvengtumėte galvos svaigimo. Nešant daiktus viena ranka, kita turi būti laisva palikta atramai. Dauguma nukritimų galėtų neįvykti, jei žmonės žinotų, kaip pritaikyti savo namus ir vengti rizikingų situacijų“ – priduria specialistė.

Anksčiau minėtame Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkų tyrime teigiama, kad dauguma (71 proc.) nukentėjusiųjų nėra girdėję ar nesidomi nukritimų prevencija.

Tinkamai pritaikytas vonios kambarys – tai ne tik senjorų saugumas, bet ir galimybė išlikti savarankiškiems.

Lietuvoje žiemos yra ilgos, šaltos ir dažnai debesuotos, todėl daugelis skeptiškai vertina saulės elektrinių veikimą šiuo metų laiku. Tačiau ar tikrai saulės elektrinės žiemą nustoja gaminti energiją? Ekspertai tvirtina, kad tai yra mitas. Net ir žemiausiomis temperatūromis bei debesuotomis dienomis saulės elektrinės gali efektyviai dirbti ir generuoti elektros energiją.

Ar šaltis gali būti privalumas, ar būtina nuo modulių kasti sniegą ir kaip maksimaliai išnaudoti saulės elektrinės potencialą ištisus metus, pasakoja darnios energijos specialistas ir „Celsis“ vadybininkas Tadas Liepinis.

Žemesnis saulės kampas

Lietuvos sąlygomis saulės elektrinė žiemą pagamina apie 10–15 procentų metinės elektros energijos, kai vasarą šis skaičius siekia 50 – 60 procentų.

„Saulės elektrinių efektyvumas žiemą yra mažesnis nei vasarą, tačiau tai nereiškia, kad jos nustoja veikti. Net esant mažesniam apšvietimui, saulės panelės geba išnaudoti išsklaidytus saulės spindulius. Be to, žema temperatūra gerina technologijų efektyvumą, todėl žiemą jos dažnai dirba stabiliau“, – paaiškino specialistas.

Lietuvoje, priklausomai nuo regiono, vidutiniškai būna apie 1 700–1 900 saulėtų valandų per metus. Vidurio Lietuvoje šis kiekis gali siekti 1 700–1 750 valandų, rytų Lietuvoje – apie 1 690–1 740 valandų. Nors Lietuvoje žiemą dienos yra trumpos, vidutinė saulės šviesos trukmė siekia kelias valandas.

„Žiemos metu elektros gamyba saulės elektrinėse sumažėja ir dėl žemesnio saulės kampo, kuris lemia mažesnį saulės spindulių intensyvumą. Tai reiškia, kad net ir saulėtą dieną pagaminamos elektros kiekis yra mažesnis, palyginti su vasaros mėnesiais. Renkantis saulės elektrinės montavimo vietą siūlau atkreipti dėmesį, ar žiemos metu dėl mažesnio saulės kampo elektrinės neužstoja šalia esantys pastatai ar medžiai. Įvertinkite, kad saulė žiemą krenta kitu kampu nei vasaros metu“, – kalbėjo vyras.

Jei norite gauti pasiūlymą saulės elektrinei, prašome užpildyti saulės elektrinės skaičiuoklę.

Sniego ir debesų įtaka

Norintiems žiemos metu lipti ant stogo ir kasti nuo saulės panelių sniegą specialistas pataria taupyti sveikatą ir nerizikuoti – tai yra pavojinga, o grąžos negausite tiek, kiek tikitės.

„Plonas sniego sluoksnis nėra didelis trukdis, kaip dažnai manoma. Išaušus dienai, per ploną sniego sluoksnį, intensyvesniems saulės spinduliams pasiekus modulio paviršių, jis pradeda šilti. Įšilęs modulis nutirpdo nestorą sniego sluoksnį. Beje antžeminėms elektrinėms su abipusiai generuojančiais moduliais sniegas ant žemės net padeda. Saulės spinduliai, atsispindėję nuo sniego papildomai pasiekia modulius ir papildomai gamina energiją“, – dėstė T. Liepinis.

Vyras teigia, kad sniegas nesugadins jūsų saulės elektrinės, nes saulės moduliai yra specialiai suprojektuoti, kad atlaikytų didelį svorį ir gamtos stichijas. Sertifikuoti moduliai atitinka reikalavimus dėl atsparumo sniego ir vėjo apkrovoms.

„Net labai storas sniego sluoksnis nekelia grėsmės, nebent ekstremaliai stipriai snigtų daugiau nei 10 dienų be pertraukos – o tokios sąlygos Lietuvoje praktiškai jau nepasitaiko. Saulės moduliai gali atlaikyti net 5 400 paskalių (Pa) slėgį, o tai prilygsta daugiau nei pusės tonos svoriui vienam kvadratiniam metrui. Taigi, jei žiemą išgirsite traškesį lauke, tai greičiausiai poškės tvoros nuo šalčio, o jūsų saulės elektrinė liks saugi ir nepažeista“, – pasakojo specialistas.

Tyrimai rodo, kad saulės elektrinių našumas šaltuoju sezonu svyruoja apie 20 procentų jų vasaros pajėgumo. Tad jos yra ekonomiškai naudingos ir žiemą. Nors efektyvumas krenta bei apšvieta mažėja žiemą galima padengti momentinius minimalius elektros energijos poreikius.

„Saulės moduliai geba generuoti elektros energiją net ir debesuotomis dienomis, kai tiesioginės saulės šviesos yra mažiau. Tokiais atvejais energija generuojama iš difuzinės šviesos, kuri prasiskverbia pro debesis. Nors debesuotomis dienomis elektrinių efektyvumas sumažėja apie 10–20 %, lyginant su saulėtomis dienomis, tai leidžia naudoti saulės energiją net esant nepalankioms oro sąlygoms“, – teigė pašnekovas.

Efektyvumui padeda šaltis

Šaltuoju metų laiku saulės moduliai dažnai veikia efektyviau, nes jų efektyvumas priklauso ne tik nuo saulės spindulių intensyvumo, bet ir nuo aplinkos temperatūros.

„Aukšta temperatūra vasarą gali mažinti modulių efektyvumą, nes dėl įkaitimo mažėja elektros energijos gamyba. Žiemos metu, kai oras yra vėsesnis, moduliai išlieka šalti ir efektyviau keičia saulės energiją į elektrą, ypač saulėtomis dienomis. Tad pagrindinė priežastis, kodėl jūsų elektrinės našumas žiemą yra mažesnis, yra ne šiluma, o trumpas šviesios paros laikas“, – dalijosi vyras.

Specialistas taip pat dalijasi, kad Vakarų Lietuvoje saulės elektrinių efektyvumas yra didesnis.

„Pajūrio regione būna mažiau debesuotų dienų, tai leidžia gauti daugiau saulės spindulių. Antra, jūros brizas padeda vėsinti saulės modulius, palaikydamas jų optimalią temperatūrą. Dėl šių priežasčių prie jūros įrengtos saulės elektrinės gali gaminti daugiau elektros energijos net ir esant toms pačioms klimato sąlygoms“, – kalbėjo „Celsis“ atstovas.

Ateities perspektyvos

Mūsų šalyje saulė per metus vidutiniškai spinduliuoja apie 1 000–1 200 kilovatvalandžių į vieną kvadratinį metrą. Taigi, Lietuvoje 10 kW galios saulės elektrinė per metus gali pagaminti nuo 10 000 iki 12 000 kWh elektros energijos.

„Praktiškai gamyba greičiausiai bus kiek mažesnė dėl efektyvumo nuostolių, pvz., kabelių nuostolių, galios keitiklio efektyvumo ir kt. Pagal mūsų turimą patirtį galite tikėtis 8 500–9 900 kWh elektros energijos per metus“, – dėstė T. Liepinis.

Saulės elektrinės žiemą veikia, nors jų našumas šiuo sezono metu yra mažesnis, jos gamina energiją net ir esant debesuotam dangui. Nors saulėtų dienų skaičius nėra labai didelis, Lietuvos geografinė padėtis vis tiek leidžia efektyviai išnaudoti saulės energiją.

Lietuvoje saulės elektrinių skaičius auga rekordiškai – 2023 metais jų skaičius išaugo dvigubai, o elektrinės pagamino 5 procentus visos suvartotos elektros. Nepaisant to, specialistai teigia, kad dar neišnaudojame viso šios energijos potencialo – Lietuvoje yra daugiau nei 300 tūkst. tinkamų stogų, kur galėtų atsirasti naujos saulės elektrinės.

Kaip išsirinkti tinkamą elektrinę namams, kokių klaidų vengti ir kaip užtikrinti efektyvų jos veikimą, pataria darnios energijos specialistas ir „Celsis“ vadybininkas Tadas Liepinis.

Elektrinės galia ir elektros poreikiai

Pirmasis žingsnis renkantis saulės elektrinę – įvertinti savo elektros energijos poreikius. Svarbu žinoti, kiek energijos suvartojate per metus. Atsižvelgdami į tai, galite pasirinkti elektrinę, kurios galia atitiks jūsų poreikius.

„Be abejo, apsvarstykite, ar per artimiausius metus jūsų elektros poreikis nedidės – ar neplanuojate šeimos pagausėjimo, galbūt galvojate įsigyti elektromobilį ar planuojate keisti šildymo šaltinį ir naudojamą kuro rūšį, dėl ko galėtų didėti energijos poreikis. Pavyzdžiui, jei jūsų namų ūkis per mėnesį suvartoja 700 kWh, tai per metus sunaudosite 8400 kWh elektros energijos. Tokiu atveju rekomenduoju rinktis ne mažesnę nei 10 kW galios saulės elektrinę", – teigė T. Liepinis.

Per mažos galios sistema nesuteiks viso reikalingo elektros kiekio, todėl teks pirkti energiją iš tinklo. Per didelės galios sistema bus finansiškai neefektyvi, nes perteklinė energija ne visada pelningai grąžinama į tinklą, o gaunama grąža už perteklinę energiją gali būti nepakankama.

„Rekomenduoju rinktis elektrinę, kurios galia yra šiek tiek didesnė už jūsų vidutines sąnaudas. Taip išvengsite situacijų, kai didėjant elektros suvartojimui jūsų elektrinė nepagamins pakankamai energijos", – kalbėjo vadybininkas.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje yra vidutiniškai 1100 – 1200 saulėtų valandų per metus. Didžiausia elektros gamyba pasiekiama birželio–rugpjūčio mėnesiais, mažiausia – laikotarpiu nuo lapkričio iki sausio.

Jei norite įsigyti elektrinę kviečiame užpildyti saulės elektrinės skaičiuoklę ir mūsų specialistai pateiks jums tinkamiausią sprendimą.

Saulės modulių kokybė ir efektyvumas

Renkantis saulės elektrinę, būtina atkreipti dėmesį į modulių kokybę. Modulių efektyvumas nurodo, kaip naudingai saulės šviesa paverčiama elektros energija.

„Aukštos kokybės moduliai užtikrina didesnę elektros gamybą ir ilgesnį eksploatavimo laikotarpį. Modulių gamintojai paprastai suteikia 25 – 30 metų garantiją ir užtikrina stabilų elektros gamybos našumą per minėtą laikotarpį. Rinkdamiesi modulius, atkreipkite dėmesį į jų technines charakteristikas, tokias kaip galios išeiga bei efektyvumo koeficientas. Taip pat atkreipkite dėmesį į moduliams pagaminti reikalingų celių gamybos technologiją. Rinkoje vis dar yra ir senojo tipo celių, kurių efektyvumas ir senėjimas yra žymiai greitesnis nei naujosios N tipo celių technologijos", – kalbėjo specialistas.

Anot jo, šiuo metu rinkoje populiariausi yra monokristaliniai N tipo moduliai.

„Monokristaliniai moduliai išgauna didesnį efektyvumą iš to paties ploto. Rinkoje populiarūs PERC tipo ir N tipo moduliai, taip pat siūlomi moduliai su pusiau pilnomis ir pusiau pjautomis celėmis. Ši technologija dėl didesnio efektyvumo yra šiek tiek brangesnė. Monokristaliniai moduliai skirstomi į dvi grupes: stiklas–stiklas ir stiklas–plastikas“, – pridūrė T. Liepinis.

Montavimo vieta ir elektrinės kryptis

Saulės elektrinės našumas labai priklauso nuo jos montavimo vietos ir krypties. Optimaliausia elektrinę montuoti ant pietų pusėje esančio stogo.

„Prieš planuojant saulės elektrinę, būtina įvertinti, ar jūsų stogas turi pakankamai vietos saulės elektrinei. Paprastai 1 kW reikia apie 4–5 m² stogo ploto ant šlaitinio stogo ir apie 10 m² ant plokščio stogo. Svarbu, kad stogas būtų orientuotas į pietus ar pietryčius, taip maksimaliai panaudosite saulės energiją. Idealus stogo nuolydis turėtų būti apie 25–35 laipsnių“, – aiškino atstovas.

Renkantis elektrinės vietą, specialistas siūlo atkreipti dėmesį į šešėlius, kurie žiemą, dėl žemiau kylančios saulės, gali uždengti modulius.

„Būtinai įvertinkite, ar medžių bei kitų pastatų šešėliai nekrenta ant stogo vietos, kur numatoma elektrinė. Apgenėkite šalia augančius medžius ar pašalinkite kitas kliūtis. Rinkdamiesi vietą elektrinei, būtinai numatykite šešėlius ne tik vasaros metu, bet ir keičiantis metų laikams“, – patarė T. Liepinis.

Jei stogo plotas ar konstrukcija nėra tinkami elektrinei, galima apsvarstyti antžeminę saulės jėgainę kaip alternatyvą. Pasak specialisto, tai suteikia daugiau lankstumo pasirenkant vietą ir modulio išdėstymo kampus, tačiau reikalauja daugiau vietos ir papildomų investicijų tvirtinimo sistemoms.

Galios keitiklio pasirinkimas

Galios keitiklis, arba populiariai vadinamas inverteriu, yra saulės elektrinės „smegenys“, kurios keičia saulės energijos sugeneruotą nuolatinę įtampą į kintamą, įprastai naudojamą tinkluose.

Specialistas pabrėžia, kad renkantis galios keitiklį saulės elektrinei svarbu įvertinti tris pagrindinius aspektus:

„Pirma – keitiklio galingumas turi atitikti ar būti net šiek tiek didesnis nei elektrinės galia. Taip užtikrinsite efektyvų sistemos veikimą. Jei perspektyvoje kiltų didesnis energijos poreikis, nereikėtų jo keisti galingesniu. Taip pat vertinkite galios keitiklio efektyvumą – kuo jis aukštesnis, tuo daugiau sugeneruotos energijos bus paverčiama elektra. Galiausiai, labai svarbu – garantija. Kokybiški galios keitikliai įprastai turi 5–10 metų garantinį laikotarpį“, – sakė „Celsis“ atstovas.

Be to, galima rinktis tarp centralizuoto srovės keitiklio ir mikroinverterių sistemos. Pastaroji yra efektyvesnė, jei yra šešėliavimo rizika.

Elektrinės garantija

Saulės elektrinė – tai ilgalaikė investicija, todėl būtina atkreipti dėmesį į suteikiamas garantijas ir aptarnavimo sąlygas. T. Liepinis pataria, renkantis elektrinę, atkreipti dėmesį į modulių bei inverterio garantinį laikotarpį.

„Modulių gamintojai įprastai suteikia 25–30 metų efektyvumo ir 15–25 metų gaminio garantiją. Galios keitiklio garantija dažniausiai būna trumpesnė – iki 10 metų. Renkantis saulės elektrinę, svarbiausia įvertinti ne tik pradinę kainą, bet ir ilgalaikę naudą. Skaičiuojama, kad viena 5 kW galios saulės elektrinė CO2 emisijas sumažina apie 3–4 tonas per metus“, – aiškino specialistas.

Pasak specialisto, auganti saulės elektrinių galia didina gyventojų atsparumą elektros kainų pokyčiams, bendrąją nacionalinę gamybą ir mažina importo poreikį.

Vonios kambarys 2025 metais tampa ne tik higienos, bet ir prabangos bei komforto simboliu. Naujausios tendencijos orientuojasi į tvarumą, natūralumą ir modernias technologijas.

Kokios spalvos šiemet bus madingiausios, kokio tipo dušai bei vonios populiarėja, į ką reikia atkreipti dėmesį įrengiant apšvietimą vonios kambaryje ir nuo kokių inovacijų pradėti, pasakoja tvarių vonios kambario sprendimų specialistė ir „Celsis“ atstovė Vaida Giniūnienė.

Ekologiški įrenginiai ir medžiagos

Tvarumas toliau išlieka pagrindiniu šiuolaikinio vonios kambario akcentu. Taupūs maišytuvai ir perdirbamos medžiagos tampa nauju standartu.

„Vandenį taupantys maišytuvai, ekonomiški klozetai ir dušo antgaliai mažina vandens suvartojimą. Grindų dangai vis dažniau naudojamos perdirbamos medžiagos. Tad, jei norite būti madingi – būkite tvarūs. Tvarumas vonios kambaryje nėra trumpalaikė tendencija, o atsakingas požiūris į ateitį,“ – pažymi Vaida Giniūnienė.

Laisvai pastatomos vonios

Pasak specialistės, laisvai pastatomos vonios šiais metais taps dar populiaresnės.

„Laisvai pastatomos vonios išgyvena aukso amžių. Įvairių formų ir medžiagų pastatomos vonios kuria SPA atmosferą ir tampa pagrindiniu vonios kambario akcentu. Jei dar tik projektuojate naujus namus ar norite atnaujinti esamus ir turite vietos – laisvai pastatoma vonia kambario centre yra šių metų pasirinkimas“, – dalijasi pašnekovė.

Šiemet taip pat patariama vonios kambaryje naudoti spalvų bei aromaterapiją – tai gerins nuotaiką ir leis pailsėti ne tik kūnui, bet ir protui.

Natūralios ir organinės medžiagos

Gamta tampa vis svarbesniu įkvėpimo šaltiniu. Akmens, bambuko ir medžio detalės suteikia šilumos bei ramybės, o kambariniai augalai ir natūrali šviesa kuria raminančią atmosferą.

„Natūralios medžiagos kuria jaukią ir raminančią aplinką. Augalai vonios kambaryje ne tik puošia, bet ir gerina oro kokybę. Dideli langai ar stoglangiai praskaidrins jūsų erdvę natūralia šviesa. Tad, jei turite galimybę vonios kambaryje įsirengti stoglangį, sekite naujausias natūralumo tendencijas“, – sako ekspertė.

Ji taip pat pataria neperkrauti interjero aksesuarais ar dekoro elementais – tai apsunkins judėjimą ir vonios kambario priežiūrą.

Natūralūs atspalviai ir pastelinės spalvos

Jūros mėlis ir miško žaluma dominuoja 2025-ųjų vonios kambario spalvų paletėje, suteikdami ramybės bei jaukumo.

„Spalvos vonios kambaryje yra labai svarbios. Natūralūs ir pasteliniai tonai suteikia elegancijos bei padeda atsipalaiduoti po sunkios dienos. Neutralūs žemės atspalviai – smėlio ar pilki – yra nesenstanti klasika, suteikianti vonios kambariui elegancijos ir šilumos. Šios spalvos puikiai dera su natūralaus medžio, akmens ar metalo akcentais“, – teigia moteris.

Didelio formato plytelės

Didelio formato plytelės ir toliau išlieka populiarios ne tik dėl šiuolaikinio dizaino, bet ir dėl lengvesnės priežiūros.

„Didelio formato plytelės sukuria eleganciją ir optiškai didina erdvę. Jos puikiai tinka minimalistiniam interjerui. Šiais metais populiarios matinės ir akmens tekstūros apdailos medžiagos“, – kalbėjo V. Giniūnienė.

Specialistė pataria kuriant vonios kambarį vengti kraštutinumų.

„Perdėtas minimalizmas, ignoruojant funkcionalumą, yra dažna problema. Nors minimalistinis dizainas išlieka itin populiarus, praktinės detalės, pavyzdžiui, lentynėlės ar kabliukai rankšluosčiams, dažnai aukojamos dėl estetikos. Kurkite funkcionalų ir patogų vonios kambarį“, – teigė specialistė.

Atviri dušai

Atviri dušai su berėmio stiklo konstrukcija suteikia erdvumo ir modernumo.

„Atviro dušo koncepcija kuria laisvės bei erdvės pojūtį. Tai puikus sprendimas tiek mažiems, tiek dideliems vonios kambariams. Tokiam dušui nereikia durų ar užuolaidų, todėl judėjimas tampa laisvesnis“, – komentuoja Vaida Giniūnienė.

Pridėkite lietaus tipo dušo galvą, kad padidintumėte prabangos jausmą.

Išmanieji vonios kambariai

Kaip ir kitos, vonios kambario technologijos vystosi neįtikėtinu tempu. Išmanieji termostatai, unitazai su apiplovimo funkcija ir apšvietimas tampa kasdienybe.

„Technologijos keičia ne tik mūsų gyvenimą, bet ir namų interjerą. Išmanieji įrenginiai vonios kambaryje ne tik taupo laiką, bet ir padeda efektyviau naudoti resursus. Populiarėja išmanieji vandens šildytuvai ir nuotėkio detektoriai,“ – teigia „Celsis“ atstovė.

Jei norite pradėti kurti išmanųjį vonios kambarį, pradėkite nuo išmaniųjų termostatų ar apšvietimo.

Ryškus ir funkcionalus apšvietimas

Vonios kambario apšvietimas turi didelę įtaką funkcionalumui ir estetikai. LED apšvietimas po spintelėmis ar veidrodžių apšvietimas tampa vis populiaresnis.

„Net ir puikiausiai įrengtą vonios kambarį gali sugadinti netinkamas apšvietimas. Vis dar dažnai apsiribojama bendru lubų šviestuvu, pamirštant daugiasluoksnį apšvietimą. Šiemet akcentinis apšvietimas, pavyzdžiui, apšviestos veidrodžių ar praustuvų nugarėlės, bus itin populiarus“, – pastebi V. Giniūnienė.

Vonios kambario tendencijos 2025 metams aiškiai rodo kryptį link išmanumo bei ekologijos. Vonios erdvė tampa ne tik poilsio zona, bet ir jūsų stiliaus išraiška. Pritaikydami naujausias tendencijas, būsite užtikrinti, kad jūsų vonios kambarys bus šiuolaikiškas, jaukus ir funkcionalus.

Saulės energija tampa vis populiaresnė tarp Lietuvos gyventojų, siekiančių sumažinti savo išlaidas elektros energijai ir prisidėti prie aplinkos apsaugos. Vienas iš dažniausiai pasirenkamų sprendimų yra 10 kW galios saulės elektrinės, kurios yra optimalus variantas vidutiniam namų ūkiui.

Šiame celsis.lt straipsnyje atsakysime į visus svarbiausius klausimus, susijusius su 10 kW galios saulės elektrinėmis, ir padėsime priimti pagrįstą sprendimą.

Elektros kiekis, kurį gali pagaminti 10 kW galingumo saulės elektrinė

Lietuvoje saulė per metus vidutiniškai spinduliuoja apie 1000-1200 kWh į vieną kvadratinį metrą. Taigi, Lietuvoje 10 kW galios saulės elektrinė per metus gali pagaminti nuo 10 000 iki 12 000 kWh elektros energijos.

Tai priklauso nuo regiono: pavyzdžiui, pietinėje Lietuvos dalyje ši vertė bus didesnė, nes ten saulės spinduliuotė yra intensyvesnė.

Praktiškai gamyba greičiausiai bus kiek mažesnė dėl efektyvumo nuostolių, pvz., kabelių nuostolių, inverterio efektyvumo ir kt. Pagal mūsų turimą patirtį galite tikėtis 8 500 – 9 900 kWh elektros energijos per metus.

Mėnesiniai elektros gamybos duomenys gali svyruoti:

• Sausis: 200–300 kWh

• Vasaris: 300–400 kWh

• Kovas: 500–700 kWh

• Balandis: 900–1,100 kWh

• Gegužė: 1,200–1,400 kWh

• Birželis: 1,300–1,500 kWh

• Liepa: 1,300–1,500 kWh

• Rugpjūtis: 1,100–1,300 kWh

• Rugsėjis: 800–1,000 kWh

• Spalis: 500–700 kWh

• Lapkritis: 300–400 kWh

• Gruodis: 200–300 kWh

Jei vidurio Europos šalyse 10 kW elektrinė pagamins panašiai - apie 10 000–11 000 kWh per metus, tai pietų Europos šalyse 10 kW galios saulės elektrinė gali sugeneruoti apie 12 000–16 000 kWh elektros energijos per metus.

Plotas, kurį užims 10 kW galios saulės elektrinė

10 kW galios saulės elektrinei reikės maždaug 50-60 kvadratinių metrų ploto, priklausomai nuo naudojamų saulės modulių tipo (išmatavimų) ir efektyvumo.

Standartiniai saulės moduliai, kurių vieno galia yra apie 400 W, užima apie du kvadratinius metrus. Taigi, 10 kW galingumo elektrinei reikėtų apie 25 modulių ir apie 50 m2 .

Beje, toks elektros gavimo būdas per metus padeda sumažinti CO₂ emisijas 4–5 tonomis palyginus su elektros energija, gaminama iš iškastinio kuro.

Veiksniai darantys įtaką pagaminamam elektros kiekiui

1. Geografinė padėtis: Pajūrio regione dėl vėsesnės temperatūros vasaros metu saulės elementai veikia optimaliau ir gali pagaminti daugiau energijos.

2. Modulių efektyvumas: Naujos kartos moduliai su aukštesniu efektyvumu gali padidinti gamybą 5-10%.

3. Montavimo kampas ir kryptis: Optimalus saulės modulių kampas Lietuvoje yra 30-40 laipsnių, o kryptis – į pietus.

4. Aplinkos veiksniai: Medžių ar pastatų metami šešėliai gali sumažinti gamybą 20% ir daugiau. Tad planuodami elektrinės vietą visuomet įvertinkite ar jos neužstos medžiai. Turėkite omenyje, kad rudens ir žiemos laikotarpiu saulė kyla žemiau, tad ir kampas susidaro kitas nei vasaros metu bei šešėliai krenta kitaip.

5. Sezoniniai pokyčiai: Vasarą gamyba gali sudaryti iki 60% metinės energijos, o žiemą – tik apie 10%.

Sezoniniai skirtumai

Didžiausia elektros gamyba pasiekiama birželio ir rugpjūčio mėnesiais, kai saulė šviečia ilgiausiai. Per vasaros mėnesius elektrinė gali pagaminti iki 60% visų metinės energijos.

Skaičiuojama, kad birželio – rugpjūčio mėnesiais tokia elektrinė gali pagaminti apie 4 000–5 000 kWh elektros energijos.

Mažiausia gamyba bus gruodžio ir sausio mėnesiais, kai saulės spinduliuotė yra minimali. Tokiu atveju saulės elektrinė gali pagaminti vidutiniškai apie 200 kWh elektros energijos per mėnesį. Mažai elektros gamybai žiemos metu įtakos turi ir sniego danga, per kurią sunkiai prasiskverbia saulės spinduliai.

Tad jei svarstote ar būtina valyti ant modulių susikaupusį sniegą sausio mėnesį, įvertinkite ar tai padarysite saugiai ir nesudėtingai. Gali būti, kad pastangos nebus vertos kylančios rizikos.

Domina saulės elektrinė? Užpildykite mūsų paruoštą specialią saulės elektrinės skaičiuoklę ir mes jums pasiūlysime tinkamiausią sprendimą.

Ką reikėtų įvertinti, planuojant pradėti gaminti energiją?

Svarbu apskaičiuoti, kiek elektros sunaudojate per metus, kad elektrinės galia atitiktų poreikius. Apsvarstykite ar per artimiausius metus jūsų elektros poreikis nedidės – ar neplanuojate įsigyti elektromobilio ar šeimos pagausėjimo, dėl ko galėtų išaugti energijos poreikis.

Pavyzdžiui, jei jūsų namų ūkis per mėnesį suvartoja 700 kWh, tai per metus bus 8 400 kWh. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis ne mažesnę nei 10 kW galios saulės elektrinę.

Taip pat patariama atsižvelgti į šiuos niuansus:
1. Montavimo vietą: Pasirinkite, ar stogas ar žemės plotas yra tinkami elektrinės montavimui montavimui.

2. Investicijų dydį: Vidutinė 10 kW galios elektrinė kainuoja iki 5 000 eurų, priklausomai nuo modulių tipo ir kitų komponentų.

3. Finansavimo galimybes: Galima pasinaudoti valstybės parama (255€ / kW ) Be abejo įvertinkite, kad valstybės paramos gali tekti palaukti bent pusę metų po finansavimo pateikimo.

Dažniausiai užduodami klausimai:

Kokių dokumentų ir leidimų reikia norint tapti gaminančiu vartotoju?

1. ESO Gaminančio vartotojo techninių sąlygų.

2. Rangovo sumontavusio ir paleidusio saulės elektrinę montavimo deklaracija.

10 kW saulės elektrinės atsiperkamumas

Elektrinė vidutiniškai atsiperka per 6-8 metus, priklausomai nuo pagaminamo energijos kiekio ir elektros kainos. Jei naudojate valstybės subsidijas, atsiperkamumas gali sutrumpėti iki 3-5 metų. Atsiperkamumas priklauso nuo suvartojamo elektros energijos kiekio ir sumontuotos elektrinės dydžio bei efektyvumo.

Kokio galingumo saulės elektrinę įsirengti?

Rekomenduojama pasirinkti elektrinę, kurios galia atitinka Jūsų metinius elektros poreikius. Pavyzdžiui, jei Jūsų namų ūkis per metus sunaudoja 8 000 kWh, 10 kW elektrinė bus optimalus pasirinkimas.

Kiek laiko mano saulės jėgainė gamina energiją?

Galios mažėjimas priklauso nuo sumontuotų modulių ir jų degradacijos procento. Taip pat efektyvumas labai stipriai priklausomas nuo sumontavimo sąlygų: stogo kampo ir nuokrypio nuo pietų krypties. Saulės jėgainė paprastai veikia maždaug 25-30 metų. Pirmaisiais metais jos efektyvumas gali būti 98-100%, tačiau kasmet jis natūraliai sumažėja apie 0,5%.

Kokiam laikui vidutiniškai suteikiama garantija fotovoltiniams moduliams?

Dauguma gamintojų suteikia 10-15 metų produkto garantiją ir 25 metų efektyvumo garantiją (mažiausiai 80% efektyvumo po 25 metų).

Kokios priežiūros reikės pastatytai ir veikiančiai saulės jėgainei?

Saulės jėgainė reikalauja minimalios priežiūros. Rekomenduojama periodiškai tikrinti modulius dėl nešvarumų ar pažeidimų bei atlikti inverterio patikrinimus kasmet.

Kiek sveria saulės elektrinė?

Standartinė 10 kW saulės elektrinė gali sverti nuo 700 kg (ant šlaitinio stogo) iki 1500 kg (ant plokščio stogo su balastine sistema).

Saulės energija yra ilgalaikė ir atsiperkanti investicija, kuri ne tik mažina išlaidas elektros energijai, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo. 10 kW galios saulės elektrinė yra puikus sprendimas tiems, kurie nori užtikrinti savo energetinę nepriklausomybę.

Tinkamai parinkta vieta, kokybiška įranga ir reguliari priežiūra užtikrins sklandų jos veikimą daugelį metų. Jei svarstote apie šį žingsnį, dabar yra pats metas pradėti planuoti ir pasinaudoti siūlomomis finansavimo galimybėmis.

Ketaus vonia gali sverti nuo 100 iki 200 kg, priklausomai nuo dydžio ir jos sienelių storio, kuris gali svyruoti nuo 7 iki 10 milimetrų. Šiuo metu mūsų asortimente celsis.lt turimų vonių ilgis yra nuo 150 iki 170 cm. Tad natūralu skiriasi ir jų svoris.

Didesnis ketaus vonių svoris apsunkina jų transportavimą ir montavimą – sunkios vonios reikalauja tvirtų grindų ir dažnai profesionalių montuotojų pagalbos. Vis tik ketus ilgiau išlaiko šilumą, tad galėsite ilgiau mėgautis šilta vonia.

Šiame įraše pasidalinsime ketaus vonių privalumais ir savybėmis bei kuo jos skiriasi nuo kito tipo vonių.

Kuo skiriasi nuo kitų vonių?

Ketaus vonia yra pagaminta iš geležies ir anglies lydinio. Šios vonios yra padengiamos emalio sluoksniu, kuris suteikia blizgesį, atsparumą ir estetišką vaizdą.

Ketus užtikrina ypatingą tvirtumą, o emalis, naudojamas paviršiaus padengimui, yra atsparus įbrėžimams ir dėvėjimuisi. Pageidautinas emalio storis turi būti iki 1,5 mm.

Pagrindiniai skirtumai nuo kitų vonių tipų:

● Plieninės vonios yra lengvesnės, tačiau greičiau atvėsta.

● Akrilinės vonios yra pigesnės ir lengviau montuojamos, tačiau ne tokios ilgaamžės ir linkusios į įbrėžimus.

● Akmens masės vonios pasižymi estetika, tačiau yra trapesnės ir sunkesnės už ketaus vonias.

Beje, kad ir kokio tipo vonią išsirinktumėte siūlome atkreipti dėmesį ir į tinkamą vonios maišytuvą. Galime pasiūlyti skirtingų tipų, spalvų ar medžiagų maišytuvus voniai.

Ketaus vonių privalumai

Šio tipo vonios yra ilgaamžės. Ketaus vonios gali tarnauti 30–60 metų, jei yra tinkamai prižiūrimos. Jų paviršius sunkiai nusidėvi ir yra atsparus cheminėms medžiagoms.

Vonios yra atsparios įbrėžimams. Emalio sluoksnis yra kietas ir atsparus. Jis nepraranda savo blizgesio net po daugelio metų.

Ilgiau išlaiko šilumą. Ketaus vonios ilgai išlaiko šiltą vandenį, todėl vonioje galima mėgautis ilgesnėmis maudynėmis. Tai ypač aktualu mėgstantiems ilgiau pagulėti vonioje skaitant knygą ar klausantis mėgstamos tinklalaidės.

Sugeria garsą. Ketaus vonios pasižymi puikiomis triukšmo mažinimo savybėmis. Tad leidžiant vandenį neskleis triukšmo ir jūsų maudynės bus tik malonesnės.

Ketaus vonios gali būti įvairių dizainų - nuo klasikinių iki modernių. Jos gali tapti puikiu interjero akcentu bet kuriame vonios kambaryje.

Vonių kainos

Ketaus vonios paprastai kainuoja nuo 600 iki 2000 eurų, priklausomai nuo dydžio, dizaino ir gamintojo. Tai brangesnis pasirinkimas nei plieno ar akrilo vonios.

Palyginimui akrilinės vonios kainuoja nuo 200 iki 1000 eurų, plieninės – apie 300–1500 eurų. Ketaus vonios yra brangesnės, tačiau jų ilgaamžiškumas kompensuoja investiciją. Tad jei norite kokybiškos, ilgai šilumą išlaikančios ir ilgaamžės vonios, rinkitės ketaus vonią.

Nors pasiūloje rasite daugybę alternatyvų, ketaus vonios išlieka populiarios dėl savo ilgaamžiškumo ir praktiškumo. Jos ypač vertinamos prabangiuose interjeruose ir klasikinio stiliaus namuose.

D.U.K.

1. Ar ketaus vonios tinka mažiems vonios kambariams?

Ketaus vonios yra gaminamos įvairių dydžių – nuo itin kompaktiškų 120 cm iki prabangių 180 cm modelių. Savo asortimente siūlome ketaus vonias nuo 150 cm iki 170 cm ilgio. Vis tik jei turite specialių reikalavimų, susisiekite su mumis info@celsis.lt ir aptarsime ar galime užsakyti jums vonią pagal jūsų reikalavimus.

Beje mažoms erdvėms puikiai tinka kampinės ar įleidžiamos vonios, kurios taupo vietą.

2. Ar ketaus vonios yra ekologiškos?

|Ketaus medžiaga yra visiškai perdirbama. Senos vonios gali būti atnaujinamos, o ne išmetamos. Dėl ilgaamžiškumo ketaus vonia mažina atliekų kiekį, palyginti su trumpiau tarnaujančiais produktais.

3. Kaip prižiūrėti ketaus vonią?

Patariame naudoti švelnius valiklius be abrazyvinių dalelių, pavyzdžiui, actą, sodą arba specialius emaliuotų paviršių valiklius.

Po naudojimo išplaukite vonią švariu vandeniu ir nusausinkite, kad išvengtumėte kalkių nuosėdų. Jei emalio sluoksnis nusidėvi, jį galima atnaujinti.

Ketaus vonios gali tarnauti 30–60 metų, jei yra tinkamai prižiūrimos. Jų paviršius sunkiai nusidėvi ir yra atsparus cheminėms medžiagoms. Tad jei prižiūrėsite vonią tinkamai, ji tarnaus jums beveik visą gyvenimą.

Tikimės šis įrašas ne tik atsakė kiek sveria ketaus vonia, bet ir leido papildomai susipažinti su šio tipo voniomis bei jų privalumais. Kviečiame įsigyti vonią mūsų elektroninėje parduotuvėje ar užsukus į artimiausią filialą.

Vonios pasirinkimas – svarbus sprendimas, nes visi norime ne tik gražaus, bet ir funkcionalaus vonios kambario.

Šiame celsis.lt įraše atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie vonias, aptarsime jų medžiagas, dydžius, funkcionalumus ir kitus svarbius aspektus, kad padėtume jums išsirinkti tinkamiausią variantą. Vis tik jei dar liks neatsakytų klausimų, visuomet laukiame jų info@celsis.lt
.

Medžiagos pasirinkimas

Vonios medžiaga tiesiogiai lemia jos ilgaamžiškumą, šilumos išlaikymą ir estetiką. Tad labai svarbu atkreipti dėmesį į vonios medžiagą, nes ji lemia ne tik išvaizdą, bet ir naudojimą.

Akrilinės vonios yra vienos populiariausių dėl jų lengvumo, šilto paviršiaus ir skirtingų dizaino galimybių. Jos lengvai pritaikomos bet kokiam vonios kambariui, tačiau yra linkusios braižytis. Laimei, smulkius įbrėžimus galima pašalinti poliruojant.

Tuo tarpu, ketaus vonios išsiskiria ilgaamžiškumu ir gebėjimu ilgai išlaikyti šilumą, tačiau jos yra sunkios ir sudėtingiau montuojamos. Idealiai tinka klasikinio stiliaus vonios kambariui.

Plieninės vonios yra pigesnės ir lengvesnės (nei ketaus vonios), tačiau jos greičiau atvėsta, o vandens pylimas gali būti gana triukšmingas. Tad jei vertinate tylą ir ramybę patartume rinktis kitą vonią.

Jei mėgstate prabangą – akmens masės vonios yra puikus pasirinkimas. Jos ne tik atrodo įspūdingai, bet ir yra itin patvarios bei šiltos. Vis tik jų kaina (kaip beje ir svoris) yra gerokai didesni nei anksčiau minėtų vonių. Šio tipo vonios yra geriausias pasirinkimas norint sukurti prabangų vonios kambarį.

Daug skirtingų vonių tipų skirtų kiekvieno skoniui ir norams rasite celsis.lt.

Vonios dydis ir forma

Kokio dydžio ar formos vonią pasirinkti? Vonios dydis ir forma turi būti pritaikyti pagal jūsų vonios kambario erdvę ir asmeninius poreikius.

Mažiems vonios kambariams puikiai tinka trumpesnės, kampinės arba stačiakampės vonios, kurių ilgis siekia 120–140 cm.

Vidutinio dydžio erdvėse dažniausiai pasirenkamos standartinės 150–170 cm ilgio vonios, o didesnėse erdvėse galima įrengti net 180 cm ar ilgesnes laisvai pastatomas vonias.

Vonios forma

Forma yra dar vienas svarbus aspektas renkantis naują vonią. Stačiakampės vonios yra universalios ir praktiškos. Vis tik ovalios suteikia prabangos įspūdį, o kampinės vonios leidžia efektyviai išnaudoti ribotą erdvę.

Jei ieškote modernaus ir išsiskiriančio sprendimo - asimetrinės vonios gali būti puikus variantas.

Be to, renkantis vonią svarbu atsižvelgti į asmeninius poreikius – natūralu, kad aukštesniems žmonėms reikalingos ilgesnės vonios, o vyresnio amžiaus žmonėms ar vaikams – žemesnės, su patogiu įlipimu.

Taip pat įvertinkite, kad galbūt vyresniems žmonėms prie vonios reikės ir specialaus laikiklio, kad galėtų lengvai įlipti ir išlipti iš vonios.

Kad ir kokią vonią pasirinktumėte svarbu išsirinkti ir tinkamą maišytuvą voniai, kuris atitiktų jūsų poreikius.

Montavimo būdas

Vonios montavimo būdas taip pat daro įtaką vonios pasirinkimui. Įmontuojamos vonios yra minimalistinio dizaino ir dažnai tampa vonios kambario interjero dalimi, tačiau jas įrengti sudėtingiau. Patys greičiausiai sunkiai tokią vonią susimontuosite.

Pastatomos vonios, ypač laisvai pastatomos, suteikia vonios kambariui prabangos ir išskirtinumo, tačiau jų įrengimui reikia daugiau erdvės. Greičiausiai standartiniame daugiabučio vonios kambaryje ji netilps. Tokio tipo vonia greičiausiai stovės ne prie sienos, o kambario centre.

Toks išdėstymas suteikia erdvei modernumo ir dinamikos. Vis dėlto pastatomos vonios dažnai reikalauja kruopštaus planavimo – reikia numatyti, kaip tvarkingai prijungti vandens ir kanalizacijos sistemas.

Jei planuojate vonią įsirengti patys, akrilinės ir plieninės vonios yra tinkamiausias pasirinkimas dėl jų lengvumo. Vis tik jei planuotate įsirengti ketaus ar akmens masės vonias jums greičiausiai reikės specialistų pagalbos.

Vienaip ar kitaip patartume vonios montavimą atiduoti į patyrusių specialistų rankas – taip išvengsite netinkamo, nelygaus jos pastatymo, galimų subraižymų pastatymo metu ir kitų problemų, kurios iškyla naujiems specialistams.

Vonios kaina: kodėl nesirinkti pigiausios?

Pigios vonios dažniausiai gaminamos iš paprastesnių ir pigesnių medžiagų, pavyzdžiui, plieno ar plonesnio akrilo. Plieninės vonios, nors ir tvirtos, dažnai yra triukšmingos, kai į jas yra pilamas vanduo, ir gana greitai atvėsta.

Plonesnis akrilas, nors yra lengvas ir pigesnis, gali būti mažiau atsparus įbrėžimams ir deformacijai, ypač jei vonia naudojama intensyviai, ypatingai didesnėse šeimose.

Brangesnės vonios gaminamos iš aukštos kokybės medžiagų, tokių kaip storas akrilas, ketus ar akmens masė. Šios medžiagos užtikrina geresnį šilumos išlaikymą, atsparumą įbrėžimams ir ilgaamžiškumą.

Pavyzdžiui, ketaus vonios ilgai išlaiko šilumą, todėl maudytis jose yra maloniau, o akmens masės vonios pasižymi prabangia išvaizda ir natūralia tekstūra.

Investuoti į brangesnę vonią verta, jei ieškote ilgaamžiškumo, prabangos ir patogumo. Jei jūsų vonios kambarys yra ne tik praktinė, bet erdvė skirta poilsiui, brangesnė vonia gali tapti neatsiejama interjero dalimi, kuri sukuria prabangos ir komforto jausmą.

Be to, investicija į aukštos kokybės vonią dažnai atsiperka ilguoju laikotarpiu, nes jums nereikės greitai jos keisti. Rinkoje pripažinti gamintojai „Roca“, „Villeroy & Boch“, „Duravit“, „PAA“ ir kt. kuria puikias ir kokybiškas vonias.

Laisvai pastatomų vonių privalumai

Laisvai pastatomos vonios išsiskiria ne tik savo dizaino lankstumu, bet ir universalumu. Pagrindinis jų privalumas yra galimybė pastatyti vonią praktiškai bet kurioje kambario vietoje. Tradiciškai vonios yra montuojamos prie sienos, tačiau laisvai pastatomos vonios suteikia kūrybinę laisvę – jas galima įrengti net kambario centre. Taip galite sukurti unikalų vonios kambario dizainą, padaryti vonią pagrindiniu vonios kambario akcentu.

Dar vienas privalumas – galimybė pasirinkti iš daugybės skirtingų formų ir stilių. Laisvai pastatomos vonios dažnai būna elegantiškos ovalios formos, tačiau galima rasti ir modernių asimetriškų ar net retro stiliaus modelių su dekoratyviomis kojelėmis. Toks platus pasirinkimas leidžia jas pritaikyti tiek klasikiniam, tiek šiuolaikiniam interjerui.

Praktiškumo požiūriu laisvai pastatomos vonios turi dar vieną privalumą – jas galima lengviau pakeisti ar perkelti vonios atnaujinimo metu. Kadangi jos nėra tvirtinamos prie sienų ar grindų, jų montavimas ir demontavimas yra mažiau sudėtingas nei įmontuojamų vonių.

Tačiau svarbu pažymėti, kad laisvai pastatomų vonių įrengimui reikalingas kruopštus planavimas, nes reikia užtikrinti, kad vandens ir kanalizacijos jungtys būtų tvarkingai ir nepastebimai integruotos į bendrą vonios kambario vaizdą.

Ar rinktis vonią su hidromasažo sistema?

Vonia su hidromasažo sistema yra puikus sprendimas tiems, kurie vertina ne tik komfortą, bet ir papildomą atsipalaidavimą, naudą sveikatai.

Hidromasažas, naudojant vandens purkštukus, padeda sumažinti stresą, atpalaiduoja raumenis, gerina kraujotaką ir gali būti naudingas žmonėms, kenčiantiems nuo sąnarių skausmų ar įtampos. Tai taip pat puiki terapinė priemonė po sunkios darbo dienos arba intensyvių treniruočių.

Tačiau tokio tipo vonios turi ir tam tikrų trūkumų. Visų pirma, hidromasažo sistemos reikalauja kruopštesnės ir nuolatinės priežiūros. Rekomenduojama nuolat valyti purkštukus, kad jų neužkimštų kalkių nuosėdos, nesidaugintų bakterijos.

Be to, tokios vonios yra sudėtingesnės technologijos, todėl gedimo atveju greičiausiai prireiks specialisto pagalbos.

Pradinė investicija į hidromasažinę vonią taip pat yra didesnė, tačiau ji atsiperka, jei siekiate komforto ir norite investuoti į savo sveikatą.

Kaip suderinti vonią ir dušą?

Tokios vonios dažnai turi specialias stiklines sieneles arba užuolaidas, kurios apsaugo nuo vandens taškymosi dušo metu. Tai leidžia efektyviai išnaudoti erdvę ir suteikia daugiau funkcionalumo.

Kombinuotos vonios yra ypač tinkamos šeimoms, kuriose yra skirtingų poreikių – vieni gali naudotis vonia ilgesniam atsipalaidavimui, o kiti – greitu dušu ryte.

Be to, dauguma tokių vonių turi neslystančias dangas yra ergonomiško dizaino, kuris užtikrina patogumą tiek maudantis vonioje, tiek stovint po dušu.

Renkantis kombinuotą vonią, svarbu atkreipti dėmesį į sienelės kokybę – ji turi būti tvirta, sandari ir lengvai valoma. Taip pat verta pagalvoti apie vonios formą.

Papildomi vonių priedai

Papildomi priedai voniai pagerina ne tik jos naudojimą, bet ir užtikrina saugumą bei komfortą. Dalijamės keliais populiariausiais priedais.

Ranktūriai

Ranktūriai yra ypač naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ar turintiems judėjimo problemų. Jie sumažina slydimo ar kritimo riziką. Ranktūriai gali būti montuojami įvairiose vietose, atsižvelgiant į individualius poreikius. Montuojant svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas.

Galvos atramos

Galvos atramos yra puikus priedas, skirtas didesniam komfortui. Jos gaminamos iš minkštos, vandeniui atsparios medžiagos, kuri prisitaiko prie galvos formos. Tokios atramos leidžia atsipalaiduoti ilgiau, ypač jei vonioje leidžiate laiką skaitydami knygą ar klausydami muzikos.

Neslystančios dangos

Neslystančios dangos ar kilimėliai yra būtini šeimoms su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėms. Jie užtikrina saugumą ir mažina slydimo riziką. Daugelis modernių vonių jau turi neslystančius paviršius, tačiau jei jūsų vonia to neturi, verta apsvarstyti kilimėlio ar specialios dangos įsigijimą.

LED apšvietimas
Pastaraisiais metais vis labiau populiarėjantis vonių priedas. Kai kurios modernios vonios turi įmontuotą LED apšvietimą. Šis priedas yra ypač naudingas, jei norite paversti savo vonios kambarį SPA erdve ar mėgstate nestandartinį apšvietimą.

Vonios priežiūra

Vonios priežiūra priklauso nuo medžiagos iš kurios ji yra pagaminta, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai rūpintis skirtingų tipų voniomis, kad jos ilgai išliktų gražios ir funkcionalios.

Akrilinės vonios reikalauja švelnios priežiūros – naudokite minkštas kempines ir neabrazyvinius valiklius, vengdami stiprių cheminių medžiagų, kurios gali pažeisti paviršių.

Ketaus vonioms rekomenduojama reguliariai tikrinti emalio dangą – jei pastebite įtrūkimų ar nusidėvėjimą, svarbu kuo greičiau imtis remonto, kad išvengtumėte korozijos.

Plieninės vonios yra tvirtos, tačiau jų paviršius gali būti jautrus įbrėžimams, todėl venkite šveitimo šepetėlių ar abrazyvinių priemonių.

Nepriklausomai nuo vonios tipo, svarbu ją po kiekvieno naudojimo nuplauti šiltu vandeniu ir išdžiovinti, kad būtų išvengta kalkių nuosėdų ir nešvarumų kaupimosi.

Taip pat patariame nuolat naudoti specialius valiklius, skirtus vonios priežiūrai, kad paviršius išliktų blizgus ir gražus.

Renkantis vonią svarbu atsižvelgti į savo poreikius, vonios kambario dydį ir interjero stilių. Tinkamai parinkta vonia ne tik užtikrins komfortą, bet ir taps estetišku jūsų namų akcentu.

Nesvarbu, ar tai klasikinė, moderni, ar netradicinė forma – pasirinkimas turėtų atspindėti jūsų gyvenimo būdą, jūsų poreikius ir suteikti malonių akimirkų kasdien. Išsirinkite tinkamiausią vonią celsis.lt .

Kambario termostatas yra įrenginys, skirtas automatiškai kontroliuoti patalpų temperatūrą. Jis veikia kaip temperatūros reguliatorius, automatiškai įjungdamas arba išjungdamas šildymo įrenginius pagal nustatytas temperatūros vertes.

Šiame celsis.lt įraše aptarsime, kas yra kambario termostatai, kaip jie veikia, pagal ką juos pasirinkti ir kiek jie kainuoja.

Kas yra kambario termostatas?

Kambario termostatas skirtas stebėti ir reguliuoti kambario temperatūrą. Jis turi vidinį temperatūros jutiklį, kuris nuolat matuoja aplinkos temperatūrą. Kai kambario temperatūra nukrenta žemiau nustatytos vertės, termostatas siunčia signalą šildymo sistemai, kad ji įsijungtų.

Priešingai, kai temperatūra pakyla virš nustatytos ribos, šildymas išsijungia. Tai leidžia efektyviai valdyti energijos sąnaudas ir užtikrinti komfortabilią aplinką.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai išmanusis termostatas per metus gali sutaupyti 10-15% šildymo išlaidų. Investicijos į kokybišką termostatą gali atsipirkti per 2-3 metus sumažėjusių energijos sąnaudų dėka.

Kambario termostatai gali būti skirstomi į keletą tipų:

● Mechaniniai termostatai: Paprasti prietaisai, kurie veikia juos reguliuojant rankiniu būdu.

● Elektroniniai termostatai: Šiuolaikiškesni modeliai su skaitmeniniais ekranais ir programavimo galimybėmis.

● Belaidžiai termostatai: Leidžia montuoti prietaisus be laidų, naudojant radijo signalus.

Modernūs termostatai dažnai turi papildomų funkcijų. Tai gali būti laikmačiai, leidžiantys nustatyti šildymo grafikus. Taip pat jie gali būti integruoti su Wi-Fi bei turėti nuotolinį valdymą per aplikacijas telefone.

Modernūs termostatai taip pat turi zonavimo galimybę – reguliuoti skirtingų patalpų temperatūras atskirai.

Kaip pasirinkti kambario termostatą?

Renkantis kambario termostatą, svarbu atsižvelgti į kelis kriterijus:

1. Paskirtis: Pasirinkite termostatą pagal šildymo sistemą (grindų šildymas, radiatoriai ar kiti šildymo įrenginiai).

2. Tipas: Nuspręskite, ar jums reikia mechaninio, elektroninio ar belaidžio termostato. Elektroniniai modeliai turi siūlo daugiau funkcijų, yra patogesni.

3. Apsaugos laipsnis: Patikrinkite IP (apsaugos) klasę. Pavyzdžiui, IP20 saugo nuo didelių svetimkūnių, o IP21 – nuo vertikalios vandens srovės.

4. Maitinimo šaltinis: Termostatai gali būti maitinami baterijomis arba prijungti prie elektros tinklo. Išsirinkite priklausomai nuo savo poreikių ir montavimo galimybių.

5. Funkcionalumas: Kai kurie modeliai siūlo programavimo galimybes, leidžiančias nustatyti skirtingas temperatūras skirtingomis dienos valandomis. Tai ypač naudinga taupant energiją.

Termostatai taip pat gali turėti oro drėgmės kontrolę. Naudinga patalpose, kuriose svyruoja oro drėgmė.

Naujausi termostatai turi integracijas su išmaniaisiais namais: „ Google Home “, „Amazon Alexa“ ar „Apple HomeKit“ palaikymas.

Kiek kainuoja kambario termostatas?

Kambario termostatų kainos labai įvairios ir priklauso nuo jų funkcionalumo bei gamintojo. Paprastai kainos svyruoja nuo 20 iki 200 eurų. Pavyzdžiui:

● Paprasti mechaniniai termostatai gali kainuoti apie 20-50 eurų.

● Elektroniniai modeliai su programavimo galimybėmis dažnai kainuoja nuo 50 iki 100 eurų. Tokie programuojami termostatai turi savaitinio temperatūros grafiko nustatymo, energijos taupymo ir kitas funkcijas

● Išmanieji belaidžiai termostatai gali būti brangesni, jų kaina gali siekti iki 200 eurų ar daugiau. Tokio tipo termostatai turi nuotolinis valdymą per mobilųjį telefoną, integruotus dirbtinio intelekto algoritmus, mokymosi ir prisitaikymo funkcijas.

Populiariausi gamintojai, tokie kaip Bosch, Danfoss ar Salus siūlo platų asortimentą įvairių tipų kambario termostatų.

Statistika rodo, kad, nors išmanieji termostatai yra brangesni, jie atsiperka per 2–3 metus dėl sumažintų energijos sąnaudų.

Dažniausios klaidos pasirenkant termostatą

Pasirinkti tinkamą kambario termostatą gali būti sudėtinga, ypač jei nežinote, į ką atkreipti dėmesį. Klaidos renkantis šį prietaisą gali lemti ne tik nepatogumus, bet ir didesnes išlaidas. Keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurių patariame vengti:

1. Nesuderinamumas su šildymo sistema
Pasirinkti termostatą, kuris nėra suderinamas su esama šildymo sistema (pvz., katilu ar šilumos siurbliu).

Tai gali sukelti veikimo problemų, o kartais ir sugadinti įrangą. Prieš perkant termostatą, būtina patikrinti jo suderinamumą su jūsų šildymo sistema.

2. Netinkama montavimo vieta
Klaida yra montuoti termostatą netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, arti langų, radiatorių ar kitų šilumos šaltinių.

Tokiu atveju temperatūros matavimai bus netikslūs, o tai gali lemti netinkamą šildymo sistemos veikimą ir didesnes energijos sąnaudas. Taip negausite norimo efekto sumažinti energijos išlaidas bei termostatas jums neatsipirks taip greitai.

3. Per mažai funkcijų
Viena iš dažnai pasitaikančių klaidų – rinktis paprastą mechaninį termostatą, kai reikėtų daugiau funkcionalumo.

Modernūs elektroniniai termostatai siūlo programavimo galimybes, leidžia nustatyti skirtingas temperatūras skirtingomis dienos valandomis. Pasirinkus paprastą modelį, prarandama galimybė efektyviau valdyti energiją ir jai skirtas išlaidas.

4. Pamiršti reguliariai prižiūrėti
Neprižiūrėti ir reguliariai nevalyti termostato. Dėl to dulkės ir nešvarumai gali paveikti termostato veikimą ir tikslumą. Reguliari priežiūra padeda užtikrinti ilgalaikį prietaiso veikimą

Jei turite klausimų dėl tinkamo termostato pasirinkimo visuomet rašykite mums laišką info@celsis.lt

Išvados

Kambario termostatai yra svarbūs prietaisai, padedantys efektyviai valdyti patalpų temperatūrą ir energijos sąnaudas. Renkantis tinkamą modelį svarbu atsižvelgti į jo paskirtį, tipą, funkcionalumą ir kainą.

Teisingai pasirinktas kambario termostatas ne tik užtikrina komfortą jūsų namuose, bet ir padeda taupyti bei sumažinti sąskaitas už šildymą.

Tikimės šis įrašas atsakė į pagrindinius klausimus kaip veikia kambario termostatas ir kokia yra jo nauda jūsų namams.

Jei klausiate kas yra kontrastinis dušas atsakome paprastai – tai procedūra, kai kūnas pakaitomis apipilamas šiltu ir šaltu vandeniu, siekiant pagerinti kraujotaką, sustiprinti imuninę sistemą ir padidinti bendrą energingumą.

Šis metodas remiasi temperatūros skirtumu, kuris stimuliuoja kraujagyslių išsiplėtimą ir susitraukimą, taip skatinant kraujo tekėjimą ir limfos cirkuliaciją. Jį galite atlikti kiekvieną rytą ar vakarą savo vonios kambaryje, nepriklausomai nuo turimo dušo komplekto.

Be abejo šiame įraše aptarsime, kurie dušo įrenginiai yra tinkamiausi kontrastiniam dušui.

Kaip atliekamas kontrastinis dušas?

Pradėkite nuo šilto vandens: Nusistatykite komfortišką, šiltą temperatūrą ir apipilkite kūną 1–3 minutes. Gydytojai pataria pradėti nuo nedidelio temperatūros skirtumo tarp šilto ir šalto vandens, ypač jei nesate pripratę prie staigių temperatūros pokyčių. Palaipsniui didinkite skirtumą, kad organizmas prisitaikytų be šoko.

Perjunkite į šaltą vandenį: Staigiai pakeiskite temperatūrą į šaltą (bet ne ledinį) ir apsipilkite kūną apie 20–30 sekundžių.

Pakartokite ciklą: Keiskite temperatūrą 3–5 kartus, visada užbaikite procedūrą šaltu vandeniu. Visada užbaikite šaltu vandeniu. Užbaigiant procedūrą šaltu vandeniu, kraujagyslės susitraukia, o tai skatina kraujotaką ir suteikia energijos.
Šis etapas ypač svarbus norint pasiekti imuninės sistemos stiprinimo efektą.

Švelniai nusausinkite kūną: Naudokite švelnų rankšluostį ir apsirenkite šiltai, kad organizmas palaipsniui atgautų įprastą temperatūrą.

Ribokite procedūros laiką. Visas kontrastinio dušo ciklas turėtų trukti apie 5–10 minučių. Per ilgai trunkantis kontrastinis dušas gali sukelti peršalimą.

Pagrindiniai šio dušo privalumai:

● Kraujotakos skatinimas: Temperatūrų kontrastas stimuliuoja kraujagyslių darbą, gerindamas kraujo tiekimą organams ir audiniams.
● Imuninės sistemos stiprinimas: Staigus temperatūros pokytis padeda organizmui greičiau reaguoti į išorinius dirgiklius, stiprinant natūralią apsaugą nuo ligų.
● Raumenų atsipalaidavimas: Šiltas vanduo atpalaiduoja raumenis, o šaltas sumažina uždegimą ir skausmą, todėl procedūra naudinga po fizinio krūvio.
● Psichologinis poveikis: Šaltas vanduo pažadina, padidina budrumą ir suteikia energijos visai dienai.

Kam rekomenduojama?

Asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu ar kitomis sveikatos problemomis, būtina pasitarti su gydytoju prieš išbandant kontrastinį dušą. Kitu atveju jis gali labiau pakenkti nei pagelbėti sveikatai.

Taip pat patariame vengti kontrastinio dušo peršalus ar esant silpnai imuninei sistemai, nes organizmui gali būti sunku prisitaikyti prie temperatūros pokyčių.

Kontrastinis dušas yra paprastas ir efektyvus būdas pagerinti savijautą bei energingumą, ypač jei tai tampa kasdienio režimo dalimi.

Kokie dušai geriausi kontrastiniam dušui?

Termostatinis dušo maišytuvas leidžia tiksliai nustatyti ir greitai keisti vandens temperatūrą, nepriklausomai nuo slėgio pokyčių vandentiekio sistemoje. Tai užtikrina ne tik komfortą, bet ir saugumą – vanduo nebūna per karštas ar per šaltas.

Be to, temperatūros reguliavimas yra labai patogus, todėl galite greitai keisti temperatūrą. Šio tipo dušai tinka tiems kurie nori, kad kontrastinio dušo procesas būtų kuo paprastesnis ir malonesnis.

Rankiniai dušai su temperatūros reguliavimu leidžia greitai ir lengvai reguliuoti vandens temperatūrą, naudojant maišytuvo reguliatorių.

Šių dušų privalumas yra jų lankstumas. Ypač patogu, jei maišytuvas turi aiškiai pažymėtą temperatūros skalę, leidžiančią tiksliai nustatyti norimą šilto ar šalto vandens lygį. Šio tipo dušai puikiai tinka mažiems vonios kambariams.

Lietaus tipo dušai su temperatūros reguliavimu suteikia išskirtinį malonumą dėl tolygaus ir švelnaus vandens srauto, kuris apima visą kūną.

Šie dušai idealiai tinka kontrastinio dušo procedūrai, nes kartu su termostatiniu dušo maišytuvu leidžia patogiai reguliuoti vandens temperatūrą. Tokio tipo dušas suteikia ir prabangos pojūtį. Be abejo nepamirškite, kad kaip iš viršaus jus maloniai apipils šiltas dušas, taip pilnai būsite aplieti ir šalto vandens.

Kontrastinio dušo kilmė?

Kontrastinis dušas, kaip terapinė praktika, nėra priskiriama vieno žmogaus atradimui, nes tai yra dalis senovėje naudotų hidroterapijos metodų, kuriuos naudojo įvairios kultūros visame pasaulyje.


Štai keli istoriniai faktai apie kontrastinio dušo ištakas:

Senovės kultūros ir hidroterapija

● Senovės Egiptas, Graikija ir Roma: Hidroterapija buvo plačiai naudojama sveikatinimo tikslams. Romėnų termose žmonės kaitindavosi karšto vandens baseinuose, o po to pasinerdavo į šaltus baseinus, kad atgaivintų kūną.
● Skandinavai: Vikingai praktikuodavo saunos procedūras, po kurių nerdavo į ledinį vandenį ar sniegą, siekdami pagerinti kraujotaką ir stiprinti sveikatą.
● Japonija: Karštos onsen (karšto vandens šaltiniai) ir ledinės upės buvo naudojamos panašioms sveikatos procedūroms.

Hidroterapijos plėtra Europoje

● Vinzenzas Priessnitzas (1799–1851): Austrijos ūkininkas ir gamtos medicinos pradininkas, kuris laikomas šiuolaikinės hidroterapijos tėvu. Jis išpopuliarino gydymą šaltu ir karštu vandeniu, kaip natūralų būdą gydyti įvairias ligas.
● Sebastianas Kneippas (1821–1897): Vokiečių kunigas ir hidroterapijos šalininkas, kuris sistematizavo vandens terapiją ir įtraukė ją į savo garsųjį „Kneipp metodą“. Jo praktikos apėmė karšto ir šalto vandens naudojimą kūno sveikatai stiprinti.

Šiuolaikinis kontrastinio dušo konceptas

Kontrastinio dušo idėja, kaip mes ją žinome šiandien, evoliucionavo iš šių tradicijų ir buvo pritaikyta šiuolaikinėje medicinoje. Jos pagrindas – fiziologinis poveikis kraujotakai ir imuninės sistemos stiprinimui, o šią metodiką plačiai tiria sporto medicinos specialistai, fizioterapeutai ir kineziterapeutai.

Tikimės, kad po šio teksto jums yra aiškiau, kas yra kontrastinis dušas ir jis padės pagerinti savo sveikatą.

Įsigykite tinkamiausią dušą

Celsis.lt siūlome platų dušo komplektų pasirinkimą iš žinomų gamintojų, tokių kaip Grohe, Hansgrohe, Ideal Standard, Oras, Roca, Axor, Ravak, Slovarm, Giulini, Jika ir Laufen. Šie gamintojai garsėja savo kokybe, moderniais sprendimais ir funkcionalumu, todėl kiekvienas gali rasti tinkamą sprendimą savo vonios kambariui – nuo minimalistinių dizainų iki prabangių termostatinių sistemų.
Mėgaukitės kontrastiniu dušu naudodamiesi aukščiausios kokybės dušais įsigytais iš mūsų.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus nuo 2021 metų Lietuvoje reikalaujama, kad visi naujai statomi pastatai atitiktų A++ energinio naudingumo klasės standartus. Su šiuo reikalavimo atsiradimu rinkoje pastebimas dažnesnis rekuperatorių diegimas.

Rekuperatoriai didina energijos suvartojimo efektyvumą kai iš patalpos išeinanti šiluma pašildo į ją įeinantį orą. Skirtingi šaltiniai teigia, kad rekuperacinė sistema gali sumažinti pastato šildymo ir vėsinimo sąnaudas iki 30 %.

Naujos statybos namuose yra rekuperatorius būtinas ir dėl to, kad jie yra itin sandarūs, tad natūraliai sumažėja oro cirkuliacija. Rekuperatorius užtikrina, kad oras patalpoje nuolat keistųsi, išlaikydamas optimalias jūsų komfortui ir sveikatai. Daugiau apie tai skaitykite Celsis.lt tinklaraštyje.

Kas yra rekuperacija?

Pagrindinis rekuperacijos tikslas – efektyvus patalpų vėdinimas, išlaikant šilumos balansą ir užtikrinant šviežio oro tiekimą. Tai ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir padeda taupyti energiją.

Tyrimai rodo, kad rekuperacinės sistemos užtikrina iki 90 % geresnę patalpų oro kokybę, lyginant su patalpomis be minėtų vėdinimo sistemų.

Plokštelinis ir rotacinis rekuperatoriai

Plokštelinis rekuperatorius orą nukreipia per plokšteles, kuriose vyksta šilumos mainai tarp išeinančio ir įeinančio oro. Tokio tipo įrenginiai dažniausiai yra pigesni ir lengvai prižiūrimi. Vis tik jie negali efektyviai išlaikyti drėgmės. Šio tipo rekuperatoriai veikia tyliau, grąžindami iki 95 % išeinančios šilumos. Užtikrina, kad oro srautai ir kvapai nesimaišytų.
Esant labai žemai temperatūrai, tokio tipo rekuperatorių šilumokaitis gali apledėti, todėl būtina pašalinti kondensatą, rekomenduojama įrengti pašildymo teną.

Rotacinis rekuperatorius naudoja besisukantį rotorių, kuris ne tik perduoda šilumą, bet ir išlaiko tam tikrą dalį drėgmės. Tai aktualu patalpose, kuriose svarbu išlaikyti optimalų drėgmės lygį, ypač šaltuoju metų laiku.
Šio tipo rekuperatoriai yra šiek tiek brangesni, jų efektyvumas siekia iki 80 % grąžinamos šilumos. Jie sunaudoja šiek tiek daugiau elektros energijos, turi rotorių, kuris kaip kiekviena judanti detalė gali sugesti.

Rotaciniai rekuperatoriai nedžiovina patalpų oro ir nerenka kondensato, todėl jų šilumokaičiams nėra užšalimo pavojaus. Rotaciniai rekuperatoriai gali išlaikyti iki 20 % daugiau drėgmės patalpose nei plokšteliniai. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai patalpų oras paprastai išsausėja dėl šildymo.

Rekuperatoriai su entalpiniu šilumokaičiu

Entalpiniu šilumokaičiu aprūpinti rekuperatoriai yra pažangus pasirinkimas tiems, kam svarbu palaikyti ne tik šilumą, bet ir drėgmę patalpose.

Entalpinis šilumokaitis leidžia pernešti ne tik šilumą, bet ir drėgmę iš šalinamo oro į šviežią orą, taip sukuriant komfortiškesnį orą, ypač žiemos sezonu. Ši technologija populiarėja šalyse, kuriose sausas oras žiemą sukelia diskomfortą.

Turint standartinį plokštelinį rekuperatorių, drėgmės kiekis patalpose sumažėja, tad drėkintuvas gali būti naudingas norint palaikyti tinkamą oro drėgmę. Vis dėlto, jei įsigyjamas rekuperatorius su entalpiniu šilumokaičiu arba rotacinis rekuperatorius, drėgmė patalpose išlaikoma efektyviau, tad papildomas drėkintuvas dažnai tampa nereikalingas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie rekuperatorius

Ar vėdinimas padės išnaikinti pelėsį?

Tinkamas vėdinimas gali sumažinti drėgmės lygį patalpose ir taip padėti išvengti pelėsio augimo. Rekuperatorius, šalinantis drėgną orą iš patalpų, padeda užtikrinti, kad drėgmė nesikauptų sienose ar kitose paviršiuose. Tačiau jeigu patalpos jau užkrėstos pelėsiu, vien tik rekuperatorius jo neišnaikins – reikės specialaus valymo bei pelėsio naikinimo.

Kiek kainuoja rekuperacinė sistema?

Rekuperacijos sistemos kaina priklauso nuo įrenginio tipo, galingumo ir montavimo sudėtingumo. Paprastai mažesniuose būstuose sistema gali kainuoti apie 1 500–2 000 eurų, tačiau didesniems pastatams ar pažangesniems įrenginiams kaina gali siekti ir iki 5000 eurų.
Kokybiškas rekuperatorius gali tarnauti 15–20 metų, jei yra tinkamai prižiūrimas. Tad investicijos į šią sistemą atsipirks per kelerius metus.
Nors pradinės investicijos gali pasirodyti nemažos, ilguoju laikotarpiu rekuperacinė sistema padeda sutaupyti šildymo sąnaudas. Jei turite klausimų dėl rekuperatoriaus įsigijimo, parašykite mums: info@celsis.lt.

Ar rekuperatorius gali patalpų drėgnumą palaikyti pagal mano poreikį?

Rekuperatoriai su entalpiniu šilumokaičiu ar rotaciniu mechanizmu gali išlaikyti drėgmę, tačiau jie negali reguliuoti drėgmės lygio pagal jūsų poreikius. Jei drėgnas oras jums yra itin svarbus, rekomenduojame derinti rekuperatorių su papildomomis drėkinimo priemonėmis.

Ar yra būtinas projektas norint įsirengti rekuperatorių?

Didesnėms patalpoms, ypač komercinėms ar pramoninėms, rekuperacinės sistemos įrengimui dažnai reikalingas projektas, užtikrinantis, kad sistema veiks efektyviai. Individualiems namams, nedideli projektai gali būti atliekami paprasčiau, tačiau patariame pasikonsultuoti dėl efektyvaus įrenginio parinkimo ir montavimo.

Renkantis plautuvę savo virtuvei, svarbu atsižvelgti ne tik į estetiką, bet ir į funkcionalumą bei jos medžiagiškumą.
Šiame straipsnyje padėsime suprasti, kokius aspektus verta apsvarstyti, kad plautuvė atitiktų jūsų poreikius ir tarnautų ilgai.

1.Dydis ir forma: kokį tipą rinktis?

Stačiakampės plautuvės yra praktiškas pasirinkimas, jei mėgstate gaminti namuose arba dažnai plaunate didesnius indus ar puodus. Jos leidžia patogiai išplauti didelius puodus, keptuves, o jų forma suteikia daugiau vietos, palyginti su kitomis plautuvėmis. Vis tik jos ir užima šiek tiek daugiau vietos. Jas patariame rinktis turint erdvesnę virtuvę.

Tad jei jūsų virtuvė mažesnė, galite svarstyti apie apvalias ar ovalias plautuves. Jos padeda sutaupyti vietos ir puikiai tinka minimalistiniam virtuvės dizainui, tačiau nėra tokios patogios plaunant didesnius indus.

Apsisprendus dėl formos, verta atkreipti dėmesį į vietą aplink plautuvę. Norint, kad būtų patogu plauti indus ar daržoves, vaisius, rekomenduojama palikti bent 10 cm atstumą nuo plautuvės krašto – tai naudinga, jei norite šalia laikyti kitus daiktus - indų džiovyklą ar pan.



Kampinės plautuvės gali būti patogios, jei jūsų virtuvė suplanuota nestandartinėje erdvėje arba ją norite išnaudoti maksimaliai.
Pasirinkę kampinę plautuvę turite daugiau vietos maisto ruošimui ar daiktų laikymui. Dažnai kampinėse plautuvėse yra papildomi skyriai, kurie leidžia atlikti skirtingas užduotis vienu metu - plauti ir džiovinti indus arba skalauti daržoves.
Virtuvinės plautuvės gali turėti iki keturių talpų – pagrindinę, papildomą, nusausinimo ir net indų džiovinimo. Toks sprendimas leidžia susidėlioti daiktus patogiai ir efektyviai išnaudoti kiekvieną kampą.

2.Medžiaga: kas geriausiai tinka jūsų virtuvei?

Plautuvių medžiaga ne tik lemia išvaizdą, bet ir jų atsparumą bei priežiūros paprastumą:
Akmens masės plautuvės – vienas populiariausių ir prabangiausių pasirinkimų. Jos sudėtyje yra apie 80 % granito ar marmuro, todėl pasižymi itin dideliu atsparumu. Akmens masės plautuvės nebijo net iki 280 °C karščio, tačiau gali būti brangesnės. Plautuvių dydžiai svyruoja nuo 37 cm iki siekiančių 100 cm pločio. Spalvų paletė apima populiarias spalvas: juoda matinė, akmens pilka, balta, smėlio ar kašmyro spalvos.

•Nerūdijančio plieno plautuvės – itin praktiškos ir dažniausiai sutinkamos. Jos atsparios rūdims, dėmėms, taip pat tinka visiems stalviršiams. Jei pasirinksite grublėtą paviršių, sumažinsite įbrėžimų ir vandens dėmių matomumą, todėl plautuvė ilgiau išliks švari ir graži.

•Keraminės plautuvės – išsiskiria prabangia išvaizda ir ilgaamžiškumu. Jos atsparios įbrėžimams ir gali išlaikyti savo išvaizdą ilgus metus. Keramikinės plautuvės yra net tik sunkesnės, bet ir brangesnės, tad į tai verta atsižvelgti planuojant biudžetą.

•Tectonite plautuvės – alternatyva akmens masei, kurios pagrindinis privalumas yra lengvumas ir apie 40 % mažesnė kaina. Tectonite plautuvės taip pat yra ilgaamžės, atsparios įbrėžimams ir karščiui.
Jei gaminate dažnai, rinkitės patvaresnes medžiagas, tokias kaip akmens masės ar nerūdijančio plieno plautuves. Jei pirmenybę teikiate lengvesnei priežiūrai – rinkitės keraminę arba tectonite plautuvę.

3.Montavimo būdai: kaip Įrengti?

Montavimo būdas priklauso nuo virtuvės dizaino ir stalviršio medžiagos. Dažniausiai naudojami šie:

•Antviršinis montavimas – paprasčiausias ir dažniausias būdas, kai plautuvė įmontuojama ant stalviršio. Tai nesudėtingas sprendimas, kurį įgyvendinti greitai ir lengvai.

•„Slimtop“ (plonas viršus) – stilingas sprendimas, kai plautuvė beveik lygiai susilieja su stalviršiu, suteikiant minimalistinį vaizdą.

•Lygus montavimas (lygiu su stalviršiu) arba iš apačios – reikalauja daugiau darbo ir netinka visoms medžiagoms, pavyzdžiui, nėra rekomenduojamas mediniams stalviršiams. Tačiau lygiai montuojamos plautuvės suteikia išskirtinį dizainą, palengvina jos priežiūrą.

Prieš renkantis plautuvę, išmatuokite turimą vietą virtuvėje. Jei virtuvė didesnė, rinkitės stačiakampę arba dvigubą plautuvę, kuri leis patogiau plauti didesnius indus.

4. Čiaupo ypatumai: patogumas ir funkcionalumas

Nors čiaupas gali atrodyti kaip menka detalė, jo pasirinkimas svarbus norint užtikrinti patogų naudojimą.
Jei dažnai plaunate didelius indus, verta rinktis čiaupą su ištraukiamu purkštuvu – tai leidžia lengvai pasiekti visas plautuvės vietas ir geriau išvalyti indus.



Vienos rankenėlės čiaupai taip pat yra itin patogūs, nes leidžia lengvai reguliuoti vandens temperatūrą ir srautą.
Štai pagrindiniai virtuvės maišytuvų tipai ir kuo jie skiriasi:

•Ištraukiamieji maišytuvai – turi lanksčią, ištraukiamą žarną, kuri leidžia lengvai plauti didelius puodus ar daržoves, taip pat patogiai pasiekti tolimiausius plautuvės kampus. Tai labai praktiškas sprendimas tiems, kurie dažnai gamina namuose.

• Aukšti maišytuvai – maišytuvai su aukštu išlenkimu suteikia daugiau erdvės po čiaupu, todėl jie tinka, jei dažnai plaunate didesnius indus ar naudojate gilias plautuves. Tačiau prieš renkantis šį maišytuvų tipą verta įsitikinti, kad virtuvėje pakanka erdvės virš plautuvės, kad maišytuvas netrukdytų spintelėms.

• Vienos rankenėlės maišytuvai – šis sprendimas leidžia paprastai reguliuoti vandens temperatūrą ir srautą viena ranka, todėl yra labai patogus ir greitas. Jie yra ir praktiški, nes leidžia lengvai kontroliuoti vandens srautą naudojantis tik viena ranka – tai itin praverčia, kai abi rankos užimtos ar nešvarios.

• Dviejų rankenėlių maišytuvai – tradicinis pasirinkimas su atskiromis rankenėlėmis šaltam ir karštam vandeniui. Nors toks maišytuvas reikalauja kiek daugiau reguliavimo, jis tinka, jei mėgstate klasikinį dizainą.

• Sensoriniai maišytuvai – modernus pasirinkimas, kuomet vanduo pradeda bėgti ir sustabdomas nenaudojant rankenėlių, o tiesiog pajutus judesį. Sensoriniai maišytuvai yra higieniški ir taupantys vandenį – ypač patogūs, kai rankos nešvarios arba užimtos.

Jei daug gaminate, rinkitės patvaresnes ir didesnes plautuves su ištraukiamu čiaupu, o jei virtuvė maža – kompaktišką apvalią ar ovalią plautuvę.
Teisingai pasirinkta plautuvė taps ne tik praktišku pagalbininku, bet ir stilinga jūsų virtuvės dalimi. Išsirinkite tinkamiausią plautuvę iš Celsis.lt

Vonios kambario atnaujinimas gali atrodyti paprastas ir įdomus procesas, tačiau dažnai net menkiausios klaidos gali sugadinti bendrą vaizdą ir galų gale virsti brangiais ir ilgalaikiais remontais.
Šiame Celsis.lt tinklaraščio įraše aptariame dažniausiai kylančias problemas ir kaip galėtume jų išvengti – nuo vandens pratekėjimo dėl netinkamos izoliacijos, erdvės suplanavimo ar apšvietimo iki drėgmės ir pelėsio.
Aptarsime dažniausiai daromas klaidas atnaujinant vonios kambarį ir kaip jų galite išvengti.

Netinkamas erdvės planavimas

Viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių klaidų yra netinkamas vonios kambario erdvės išdėstymas. Dažnai žmonės nepakankamai įvertina erdvės dydį ir tai, kaip bus išdėstyta įranga patalpoje. Per didelis vonios kambario baldų ar santechnikos kiekis ir neergonomiškas jų išdėstymas gali apriboti judėjimą.
Kaip išvengti: Prieš pradėdami remontą sukurkite detalų planą, su tiksliais išmatavimais. Rekomenduoja palikti bent 60 cm laisvos erdvės priešais praustuvus ar vonią, dušo kabiną. Taip būsite užtikrinti, kad turėsite pakankamai erdvės judėti vonios kambaryje.

Nepakankama hidroizoliacija

Netinkama arba nepakankama hidroizoliacija yra viena brangiausiai kainuojančių klaidų, dėl kurios atsiranda vandens nutekėjimai, pelėsis. Mūsų turimos statistikos duomenimis, beveik 30 % visų vonios kambarių remontų problemų kyla dėl prastos hidroizoliacijos.
Kaip išvengti: Naudokite aukštos kokybės hidroizoliacines medžiagas ir taip užtikrinkite, kad ji būtų tinkama tiek ant grindų, tiek sudūrimuose. Ypatingai vietose, kur naudojama daug vandens - dušo ar vonios zona.
Rekomenduojame investuoti į dvigubą hidroizoliaciją, naudojant tiek membraną, tiek hidroizoliacinę mastiką.

Prastas apšvietimo planavimas

Vonios kambaryje prastas apšvietimas gali labai lengvai sugadinti bendrą erdvės vaizdą. Vien bendro apšvietimo dažnai nepakanka, nes dalyje vonios zonų reikia specifinio, tikslinio apšvietimo. Tai gali būti veidrodžio apšvietimas ar kt.
Kaip išvengti: Naudokite skirtingus apšvietimo šaltinius: bendrąjį apšvietimą, veidrodžio apšvietimą (pvz., LED juostą) ir akcentinį apšvietimą.
Rekomenduojame veidrodžio apšvietimą įrengti apie 90 centimetrų virš praustuvo, kad šviesa kristų tiesiai ant jūsų veido.

Prasta ventiliacija

Dėl nepakankamos ventiliacijos vonios kambaryje dažnai kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsis, nemalonūs kvapai. Dėl netinkamo vėdinimo gali būti sugadinti vonios baldai. Pelėsis taip pat kenkia sveikatai.
Kaip išvengti: Įrengti efektyvią vėdinimo sistemą. Rekomenduojame naudoti ventiliatorius su drėgmės jutikliais. Taip patalpa bus ventiliuojama kol joje neliks perteklinės drėgmės.

Netinkamas plytelių pasirinkimas

Pasirinkus netinkamas plyteles arba jas netinkamai išklojus susidursite su nemažai problemų. Patariame rinktis plyteles, kurios turi slydimui atsparų paviršių.



Keraminės plytelės su R10 slydimo reitingu (ar didesniu) yra puikus pasirinkimas vonios grindims. Plytelių klijavimą geriausia patikėti profesionalams, taip būsite užtikrinti dėl lygaus paviršiaus, drėgmė nesikaups nuožulnesnėse vietose.

Netinkami santechnikos sprendimai

Netinkamas vandens nutekėjimas ar blogai įrengtos santechnikos sistemos gali sukelti nuolatinius vandens pratekėjimus ir gedimus.
Patariame investuokite į kokybiškus termostatinius, potinkinius ar sieninius maišytuvus voniai ar dušui.

Dėmesys tendencijoms, o ne funkcionalumui

Dizaino mados keičiasi gana greitai, o vonios kambarys greičiausiai tarnaus jums ne vienus metus. Pernelyg didelis dėmesys naujausiai madai gali reikšti, kad vonios kambarys greitai „pasens“.
Kaip išvengti: Derinkite estetiką su funkcionalumu. Pasirinkite klasikinio dizaino elementus, kurie išliks stilingi ilgiau, pvz., neutralios spalvos plytelės ir klasikinė vonios forma, praustuvas.

Netinkamas dušo ar vonios įrengimas

Dažna klaida – blogai suformuotas grindų nuolydis duše arba netinkamai įrengtas vandens nutekėjimas. Tai gali sukelti vandens pratekėjimą ar slydimą ant šlapių grindų.
Kaip išvengti: Optimalus grindų nuolydis link trapo turėtų būti 1,5–2 %. Jei nuolydis bus mažesnis, vanduo netinkamai nutekės, o jei nuolydis bus per didelis – jums bus nepatogu stovėti.
Be to, rekomenduojame rinktis aukštos kokybės trapus ar latakus, kurie efektyviai surinks vandenį.
Atnaujinant vonios kambarį, labai svarbu kruopščiai susiplanuoti jo įrengimą ir įsigyti tinkamas medžiagas iš Celsis.lt. Rekomenduojame pasitarti su profesionalais dėl erdvės planavimo, apšvietimo, ventiliacijos ir santechnikos įrengimo, kad vonios kambarys būtų ne tik estetiškas, bet ir funkcionalus daugelį metų. Turėdami klausimų dėl vonios įrangos visuomet rašykite mums info@celsis.lt

Miestų plėtra ir būstų mažėjimas yra pastebima tendencija daugelyje pasaulio šalių, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse. Šaltinių teigimu, iki 2050 metų daugiau nei 68% pasaulio gyventojų gyvens miestuose, o tai reikš dar didesnį poreikį kuo efektyviau išnaudoti gyvenamąsias erdves.

Vienas iš didžiausių iššūkių gyvenantiems mažuose butuose yra ribota vonios kambario erdvė. Šiuolaikinių interjero sprendimų tikslas – maksimaliai išnaudoti kiekvieną centimetrą, išlaikant stilių, patogumą ir funkcionalumą.

Dušo kabinos padeda efektyviai išspręsti šią problemą, nes užima mažiau vietos nei vonios ir suteikia daugiau laisvės sprendimams.

Kompaktiškų dušo kabinų privalumai mažose erdvėse

Vietos taupymas

Vietos taupymas yra vienas iš pagrindinių mažų vonios kambarių iššūkių. Dušo kabinos leidžia sutaupyti vietos, nes užima žymiai mažiau ploto nei tradicinės vonios.

Šiuolaikiniai dizaino sprendimai leidžia maksimaliai išnaudoti net ir labai mažas erdves. Pavyzdžiui, kampinės dušo kabinos gali būti puikus sprendimas, nes jos efektyviai išnaudoja kambario kampus, palikdamos daugiau laisvos erdvės kitiems vonios elementams.

Vidutiniškai dušo kabina užima apie 0,64–1,08 kvadratinius metrus ploto, priklausomai nuo jos dydžio. Tai turėkite omenyje, planuodami savo vonios kambario erdvę.

Universalus dizainas

Modernios dušo kabinos gali būti pritaikytos prie bet kokio interjero stiliaus – nuo minimalistinių iki prabangių. Nesvarbu, ar jūsų vonios kambarys yra šiuolaikiškas, ar klasikinis, kompaktiška dušo kabina gali prisitaikyti prie jūsų poreikių.

Skaidraus stiklo sienelės, matiniai paviršiai ar metalinės detalės suteikia daug galimybių. Be to, galite derinti skirtingas spalvas, medžiagas ir tekstūras, kad sukurtumėte vizualiai patrauklią ir funkcionalią erdvę.

Praktiškumas ir funkcionalumas

Nors kompaktiškos dušo kabinos užima mažai vietos, jos nepraranda savo funkcionalumo. Šiuolaikinės technologijos leidžia integruoti reguliuojamus dušus, termostatinius maišytuvus ir netgi masažo funkcijas.

Dušo kabinos ne tik taupo vietą, bet ir užtikrina, kad vonios kambarys išlaikytų visas reikiamas funkcijas komfortiškam naudojimui.

Populiariausi sprendimai mažoms erdvėms

Kampinės dušo kabinos

Kampinės dušo kabinos yra vienas iš efektyviausių sprendimų mažose erdvėse. Jos leidžia maksimaliai išnaudoti kambario kampus, kurie gali dažnai likti nefunkcionalūs.

Kampinės dušo kabinos gali būti skirtingų dydžių, formų (su kampu ar užapvalintos) ir medžiagų, todėl jas lengva pritaikyti prie įvairių vonios kambario išmatavimų ir dizaino.

Šios kabinos dažnai turi stumdomas arba sulankstomas duris, kurios nereikalauja papildomos vietos atsidarant.

Stumdomos durys

Stumdomos dušo kabinų durys yra dar vienas erdvę taupantis sprendimas. Skirtingai nei įprastos durys, kurios reikalauja papildomos vietos atidarymui, stumdomos durys slysta išilgai kabinos sienelės, todėl jos tinka mažoms erdvėms.

Be to, stumdomos durys paprastai gaminamos iš skaidraus stiklo, kuris suteikia šviesos ir vizualiai didina vonios kambario erdvę.

Skaidrios stiklo sienelės

Skaidrios stiklo sienelės ne tik suteikia šiuolaikišką ir šviesų vonios kambario įvaizdį, bet ir vizualiai didina erdvę. Dušo kabinos sienelės dažniausiai gaminamos iš grūdinto stiklo.

Skaidrumas sukuria erdvės vientisumo įspūdį, todėl vonios kambarys atrodo didesnis ir erdvesnis. Be to, šiuolaikiniai stiklai gali būti atsparūs kalkių nuosėdoms, todėl jas lengva prižiūrėti.

Žemo profilio dušo padėklai

Žemo profilio dušo padėklai yra puikus pasirinkimas minimalistiniam ir moderniam vonios kambariui. Jie sukuria vientisą perėjimą tarp dušo kabinos ir likusios vonios kambario dalies, taip suteikdami erdvės neapkrautą dizainą. Tokie padėklai taip pat yra patogūs žmonėms su negalia, nes jiems nereikia žengti žingsnio einant į dušo zoną.

Medžiagos ir kokybė

Stiklas ir jo variantai

Stiklas yra viena populiariausių medžiagų, naudojamų dušo kabinoms. Jis yra patvarus, lengvai valomas. Stiklas gali būti skaidrus, matinis arba tonuotas, leidžiantis pritaikyti jį prie skirtingų interjero sprendimų. Saugus ir patvarus stiklas, naudojamas dušo kabinoms, yra atsparus smūgiams ir įbrėžimams, todėl tai ilgaamžis sprendimas vonios kambariui.

Atsparumas drėgmei

Vonios kambaryje drėgmė yra nuolatinė problema, todėl labai svarbu rinktis medžiagas, kurios yra atsparios drėgmei. Dušo kabinų sienelės ir padėklai, pagaminti iš atsparių medžiagų, ilgainiui nepraranda savo funkcionalumo ir estetinės išvaizdos.

Tokių medžiagų naudojimas užtikrina, kad vonios kambarys išliktų higieniškas ir lengvai prižiūrimas, nes medžiagos yra mažiau linkusios kaupti kalkes ar pelėsį.

Kompaktiški dušo padėklai

Vandens nutekėjimo efektyvumas

Mažose erdvėse labai svarbu užtikrinti sklandų vandens nutekėjimą, kad vonios kambarys išliktų sausas ir tvarkingas. Žemo profilio padėklai, kartu su tinkamai suprojektuotomis nuotekų sistemomis, užtikrins efektyvų vandens nutekėjimą net ir esant nedidelei grindų erdvei. Tai ne tik padeda išvengti vandens susikaupimo, bet ir mažina drėgmės bei pelėsio riziką.

Dizaino galimybės

Kompaktiški dušo padėklai gali būti įvairių formų ir dydžių, leidžiantys pritaikyti juos pagal vonios kambario išdėstymą. Nesvarbu, ar jūsų vonios kambarys yra siauras ir ilgas, ar mažas ir kvadratinis, tinkamai parinktas padėklas gali ne tik efektyviai užtikrinti vandens nutekėjimą, bet ir derės su viso kambario dizainu.

Personalizuotos dušo kabinos

Individualūs užsakymai

Jei jūsų vonios kambarys turi unikalius išmatavimus ar išskirtinius poreikius, personalizuotos dušo kabinos gali būti puikus sprendimas.

Daugelis gamintojų siūlo individualius užsakymus, kuriuose galite pasirinkti ne tik kabinos dydį, bet ir medžiagas, spalvas bei papildomas funkcijas. Tai ypač naudinga mažoms erdvėms, kur kiekvienas centimetras turi būti naudojamas efektyviai.

Įprastai dušo kabinų aukštis svyruoja nuo 190 cm iki 210 cm. Tai standartinis aukštis, kuris užtikrina, kad vanduo nesitaškys už kabinos ribų. Didesnės dušo kabinos gali siekti 220 cm ar net daugiau, ypač jei norima išlaikyti erdvesnį jausmą arba pritaikyti aukštesniems žmonėms ar didesnėms erdvėms

Skirtingų dydžių ir formų pasirinkimas

Personalizuotos dušo kabinos leidžia rinktis iš įvairių formų, pavyzdžiui, kvadratinių, stačiakampių ar net asimetriškų modelių. Tai suteikia laisvę pritaikyti dušo kabiną prie jūsų vonios kambario išmatavimų ir išnaudoti visą turimą erdvę.

Populiariausi dušo kabinų standartiniai dydžiai yra:

80x80 cm – vienas iš mažiausių standartinių dydžių, tinkamas labai mažoms erdvėms

90x90 cm – dažniausiai naudojamas kampinėms dušo kabinoms.

100x100 cm – tinkamas didesniems vonios kambariams.

120x80 cm – stačiakampės formos dušo kabinos, suteikia daugiau erdvės judėjimui ir naudojamos ilgesniuose vonios kambariuose.

120x90 cm – platesnė dušo kabina.

Papildomi patarimai, kaip optimizuoti mažas erdves

Šviesos svarba

Gerai apgalvotas apšvietimas kartu su dideliais veidrodžiais gali sukurti didesnės erdvės įspūdį, ypač jei jūsų vonios kambario sienos ir grindys yra šviesios. LED apšvietimas gali būti įmontuotas į veidrodžius ar dušo kabinos rėmus, kad vonios kambarys atrodytų šviesesnis ir erdvesnis.

Sieninės lentynėlės ir įmontuojami laikikliai

Sieninės lentynėlės ir įmontuojami laikikliai padeda išlaikyti vonios kambarį tvarkingą, taupant vietą. Įmontuotos lentynėlės dušo kabinoje ar šalia jos leidžia laikyti muilą ar kitus vonios reikmenis, neužimant papildomos vietos.

Kompaktiškos dušo kabinos leidžia efektyviai išnaudoti net mažiausias erdves, išlaikant komfortą, stilių ir funkcionalumą. Kampinės kabinos, stumdomos durys ir skaidrios stiklo sienelės, suteikia erdvei vientisumą ir net padidina jos funkcionalumą.